Kariniu transportiniu lėktuvu čia vadiname orlaivius, specialiai sukurtus karinio personalo ir/ar krovinių pergabenimui. Šie lėktuvai skiriasi nuo įprastų krovininių orlaivių. Jie yra pasiruošę darbui prastuose, laikinuose aerodromuose. Jiems nereikia ilgų, prabangiai asfaltuotų pakilimo takų - jie patogiai kyla ir nuo žvyro. Ir, žinoma, jų salonai yra specialiai pritaikyti karinėms reikmėms.

Dažnas modernus transportinis lėktuvas yra modulinis. Tai reiškia, kad prireikus toks orlaivis gali gabenti didelius krovinius (visureigius, krovinių konteinerius, medicininę įrangą ir t. t.), tačiau jis taip pat gali būti pritaikytas ir žmonių gabenimui. Štai „Boeing C-17 Globemaster III“ gali skraidinti 77,5 tonas krovinio, tačiau prireikus šio lėktuvo salone susėstų 134 kariai. Kai kurie transportiniai lėktuvai turi ir degalų papildymo ore įrangą ar panašias technologijas, kurios civiliams orlaiviams tiesiog nėra reikalingos. Ir, žinoma, absoliuti dauguma jų yra nudažyti maskuojančiomis spalvomis - tamsiai pilki, mėlyni ar žali lėktuvai yra sunkiau pastebimi nei balti. 

Tikriausiai nesuklysime teigdami, kad dauguma šalių šiandien turi karinių transportinių lėktuvų. Tai suteikia galimybę greitai dislokuoti karius tolimuose kraštuose ar nugabenti misijoms reikalingų krovinių. Kariniai transportiniai lėktuvai dažnai vykdo ir humanitarinės pagalbos misijas. Tačiau prieš 100 metų pasaulyje nebuvo nei vieno tokio lėktuvo. Kariniai lėktuvai debiutavo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, tačiau tuomet buvo galvojama tik apie kovines užduotis vykdančius lėktuvus - naikintuvus ir bombonešius. Tai ėmė keistis po karo, kai britai sukūrė pirmą tikrą specializuotą karinį transportinį lėktuvą.

Kaip karinis lėktuvas virto civiliniu, o civilinis - kariniu

1919 metais „Vickers Vimy“ tapo pirmuoju lėktuvu, perskridusiu Atlanto vandenyną. Vėliau šis biplanas keliavo į Pietų Afriką ir Australiją. 1919-aisiais pasaulį išvydo ir „Vickers Vimy Commercial“ - keleivinė „Vimy“ versija su kiek platesniu fiuzeliažu. Didžioji „Vickers Vimy Commercial“ dalis iškeliavo į Kiniją, bet ten nebuvo plačiai naudojami.

Galiausiai, 1921 metais, civilinis „Vickers Vimy Commercial“ virto kariniu „Vickers Vernon“ - pirmuoju britišku specialiai šiai funkcijai sukurtu kariniu transporteriu. Taip tarsi buvo užbaigtas keistas „Vickers Vimy“ evoliucijos ciklas - bombonešis virto keleiviniu lėktuvu, o tas - kariniu transporteriu.

„Vickers Vernon“ - pirmasis misiją įvykdęs karinis transportinis lėktuvas

„Vickers Vernon“ ilgis siekė 13 metrų, sparnų ilgis - 20,75 m. Tiems laikams tai buvo pakankamai didelis lėktuvas - juk jo pagrindu tapęs bombonešis buvo priskiriamas sunkiesiems. „Vernon“fiuzeliažas buvo pagamintas iš pušies faneros, tuščias lėktuvas svėrė 3,62 tonas.

„Vickers Vernon“ viduje galėjo įsitaisyti 11 karių, lėktuvą valdė 3 įgulos nariai. Akivaizdu, kad tai nebuvo didelis lėktuvas - jo negalima lyginti net su mažais šiuolaikiniais transportiniais orlaiviais. Tačiau tuo metu talpesnių šios paskirties lėktuvų tiesiog nebuvo. Be to, „Vernon“ galėjo būti pritaikytas ir bombardavimui, jei tik to būtų prireikę. Tai buvo primityviai paprastas, bet kartu ir funkcionalus orlaivis, galintis dinamiškai prisitaikyti prie misijos poreikių.

Iš viso buvo pagaminti 55 „Vickers Vernon“ lėktuvai. Jų tarnybos laikas buvo labai ribotas - į atsargą jie išleisti jau 1927 metais. Tuomet „Vernon“ buvo pakeisti panašiu metu pasirodžiusiais „Vickers Victoria“ lėktuvais. Šie orlaiviai galėjo vykdyti įvairias funkcijas ir buvo gerokai didesni už „Vernon“. Karių transportavimui pritaikyta „Victoria“ versija turėjo 22 vietas keleiviams.

Specializuoti kariniai transportiniai lėktuvai nepaplito dar kelis dešimtmečius. Aviacija tuo metu labai sparčiai vystėsi, tačiau šiai užduočiai buvo pasitelkiami krovininiai ar keleiviniai lėktuvai.