Lietuvos patirtis: balionai virš Vilniaus

2025-ųjų metų rudenį Vilniaus oro uosto darbas du kartus buvo sutrikdytas dėl įtartinų balionų, atskriejusių iš rytų. Specialistai analizavo trajektorijas ir ryšio signalus – ir kilo įtarimų, kad tai nėra paprasti atmosferos stebėsenos objektai. Galimos ir kibernetinės testavimo, ir radarų reakcijos stebėjimo funkcijos.

Kas toliau? Nematomas pavojus

Šiandien, kai oro erdvės saugumas priklauso ne tik nuo naikintuvų, bet ir nuo dirbtinio intelekto, jutiklių tinklų ir radarinių algoritmų, paprastas balionas gali tapti testavimo arba apgaulės priemone.

Kaip ir Fu-Go laikais, šie objektai balansuoja tarp karinės ir civilinės paskirties, todėl jų klasifikavimas ir atsakas tampa politiniu klausimu.

Informacijos šaltinis:

JAV Nacionalinis karo muziejus

PAPILDOMA INFORMACIJA.
 

Japonijos „Fu-Go“ balioninės bombos (1944–1945)

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Japonija įgyvendino slaptą balionų bombų programą, pavadintą „Fu-Go“ (jap. fūsen bakudan – „baliono bomba“). Buvo gaminami ~10 m skersmens vandenilio balionai iš specialaus klijuoto japoniško popieriaus („washi“) ir laku, talpinantys sprogius ir uždegamuosius įtaisus. Kiekviename balione įrengta automatinė aukščio palaikymo sistema: dieną suslėgtas vandenilis dalimis išleidžiamas pro vožtuvą, o naktį barometrai sukelia balasto maišų kritimą, kad baliono viršus išliktų apie 30 000 pėdų aukštyje. Balionai pasinaudojo aukštalapio stratosferos srautais (jet stream) – per ~3–4 paras jie plaukdavo virš Ramiojo vandenyno ~6 000 jūrmylių, nukeliavę iš Japonijos į JAV vakarus. Pirmieji „Fu-Go“ startai įvyko 1944 m. lapkritį, o per maždaug penkis mėnesius paleista apie 9 000 tokių balionų. Kiekvienas nešė vieną antižmogišką (10–15 kg) sprogmenį arba uždegamųjų bombų rinkinius, kurie pagal laikmatį turėjo būti paleidžiami JAV teritorijoje.

JAV oro pajėgos sureagavo į šią grėsmę: naikintuvai leidosi iš naikintuvų batalionų, kurie specialiai medžiodavo balionus pamačiusi radarų signaluose. Įamžintoje 1945 m. nuotraukoje matomas amerikiečių P-38 „Lightning“ naikintuvas, šaudantis į balioną virš Aleutų salyno. Vis dėlto praktiškai dauguma balionų nesukėlė didelės žalos: apie ~1 000 jų (daugiau nei 10 % paleistų) nuskriejo iki Š. Amerikos krantų, apie 285 incidentai buvo užfiksuoti vakarų JAV pakrantėje (keletas balionų net pasiekė Aliaskos ar rytines JAV sritis). Didžiausią tragišką efektą sukėlė vienas incidentas Orėgono miške: 1945 m. gegužės 5 d. balionas sprogo aplink prigardomus penkis vaikus ir jų suaugusią lydėtoją, nužudydamas visus šešis. Tai buvo vienintelės tiesioginės japoniškos atakos aukos JAV žemyne per visą karą. Kitaip tariant, balionai sukėlė tik pavienes incineracijas – pavienius miško gaisrus ar elektro tinklų trumpasis jungimus – bet didelių materialinių nuostolių nepadarė. (Vyriausybės rekomendavo civiliams nekliudyti rasto baliono – t. y. manoma, kad jis gali būti sprogmuo.)

Šiuolaikinės balionų taktikos paralelės

• 2023 m. Kinijos „šnipinėjimo“ balionas virš JAV. 2023 m. vasario mėn. JAV oro pajėgos numušė aukštumų balioną, kilusį iš Kinijos, kurį Pekinas pavadino meteorologiniu ballionu. JAV teigimu, balionas gabeno šnipinėjimo įrangą ir rinko duomenis apie JAV strategiškai svarbius objektus. Panašus incidentas nutiko Taivane – 2023 m. mėnesį Taivanas aptiko virš savo teritorijos pakilusį Kinijos „sounding“ meteorologinį balioną, kurį vietos gynybos ministerija siejo su žvalgyba.

• Kariniuose konfliktuose (Ukraina). Neseniai tiek Ukraina, tiek Rusija naudojo helio balionus kaip oro gynybos trikdį. Pavyzdžiui, Ukrainos pajėgos 2025 m. naudojo didelius helio balionus, ant kurių pritvirtinti metaliniai atšvaitai – tokie balionai platino radarų signalą ir priversdavo Rusijos sistemas „blaškytis“, gaudyti tuos objektus. Tokios taktikos logika – perpildyti oro gynybą melagingais tikslais – atkartoja XIX a. idėjas apie balionus, bet pritaikytas prie šiuolaikinių radarų.

• Hibridinio karo pavyzdžiai. Palestinos grupuotė Hamas 2018–2019 m. iš Gazos ruožo į Izraelį paleido paprastus deginamąsias bombas supakuotus balionus, kuriais buvo įjungiami miško gaisrai Izraelio pietvakariuose. Baltarusija 2022–2023 m. paleido dešimtis kontrabandinių prekių – pvz. cigarečių paketų – pakrautų oro balionų į Lietuvą; nors tie balionai turėjo neliečiamą „verslo“ paskirtį, tai parodo, kad net civiliniai balionai gali tapti „hibridinio karo“ priemone (juos galima aprūpinti elektroniniais įtaisais ar sprogmenimis).

Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, akivaizdu: nors „Fu-Go“ projektas pasiekė nedidelį fizinį efektą, jo principas tebėra aktualus. Net ir XXI a. oro balionai – oficialiai meteorologiniai ar civiliniai – gali tapti priešo įrankiu (šnipinėjimui ar atakai). Japonijos istorija su „Fu-Go“ balionais primena, kad net žemos technologijos sprendimai gali būti pritaikyti karo sąlygoms.