Tarpvalstybinis aviacijos komitetas sausio 12 dieną paskelbė baigęs tirti katastrofos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Kaczynskis, priežastis. Tragedijos kaltininkais pripažinti lėktuvo ekipažo nariai, neįvertinę nepalankių oro sąlygų ir atsisakę leistis atsarginiame aerodrome.
Sausio viduryje oficialiai paskelbta, kad Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TAK) perdavė Lenkijai visus prie Smolensko įvykusios lėktuvo katastrofos priežasčių tyrimo dokumentus ir medžiagą. Vertinant pateiktas išvadas prasidėjo nauja įvairių diskusijų banga.
Katastrofai, kurios metu žuvo Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir beveik 100 svarbūs šaliai žmonių, ištirti Rusijos Federacijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo 2010 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 225-rp buvo sukurta Vyriausybinė komisija. Jai vadovavo RF Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas, komisijos sudėtį Vyriausybė patvirtino 2010 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 516-r.
Katastrofos likvidavimo ir kitus būtinuosius darbus savo jėgomis ir už savo lėšas vykdė Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija, Vidaus reikalų bei Rusijos sveikatos ir socialinės raidos ministerijos, Gynybos, Užsienio reikalų, Transporto ir Regioninė ministerijos bei Smolensko apskrities administracija – iš viso avarijos priežastis aiškinosi per 2000 žmonių.
Valstybinė tyrimų komisija surinko visą būtiną faktinę medžiagą ir detalią informaciją, reikalingą ekspertizių ir tyrimų atlikimui; buvo surinkti ir saugomoje teritorijoje laikomi lėktuvo fragmentai, kurių gali prireikti papildomiems eksperimentams atlikti; identifikuoti žuvusiųjų palaikai. Apie tai informavo RF Vyriausybė.
Suderinus su Lenkija, tyrimus atliko TAK Techninė komisija – nepriklausoma tarptautinė organizacija, kaip to reikalauja Civilinės aviacijos tarptautinės konvencijos 13 Priedo nuostatos. Atliekant tyrimus pagal Techninės komisijos užklausas, visais įmanomais būdais talkino Valstybinė komisija.
TAK Techninei komisijai baigus katastrofos priežasčių tyrimą, RF Vyriausybės pirmininko pavaduotojo S.B.Ivanovo teikimu buvo priimtas sprendimas nutraukti komisijos darbą. Visa Valstybinės komisijos sukaupta medžiaga buvo perduota Rusijos tyrimų komitetui, kuris, drauge su Lenkija, tęsią atitinkamos baudžiamosios bylos tyrimą.
Apie pilotų parengimo lygį neverta ir kalbėti.
Komentuodamas Lenkijos gynybos ministro Bogdano Klicho pasisakymą dėl baigiamojoje ataskaitoje trūkstamų Lenkijos pastabų, artimai su šios tragedijos tyrimo eiga susipažinęs ekspertas pabrėžė: „Tūkstančius kartų buvo sakyta, kad, Lenkijos reikalavimu, Lenkijos komentarai yra neatskiriama TAK Techninės komisijos galutinės ataskaitos dalis. Kaip kolegoms iš Lenkijos tai išaiškinti?“ – klausia specialistas. Jis pastebi, kad Lenkijos ministras vėl kalba apie tai, esą dalis medžiagos neperduota. „Mane stebina TAK ir Rusijos vyriausybinės komisijos veiksmai: Lenkijai buvo perduota visa medžiaga, kokią tik buvo galima perduoti, kartais net nespėjus pasidaryti kopijų. Pavyzdžiui, avarijos vietoje rastos SIM kortelės, dar kai kuri medžiaga, – sakė ekspertas. – Apie pilotų parengimo lygį neverta ir kalbėti. Bet susipažinęs su straipsniu Lenkijos žurnale (jei neklystu, tai buvo „Vprost“) supratau, apie ką galvojo oficialūs Lenkijos asmenys, sakydami, kad jų išvados gali būti griežtesnės už TAK išvadas.“
2010 metų balandžio 10 dieną skrydžio metu Tu-154 ekipažas ne kartą buvo informuotas apie tūpimui netinkamas oro sąlygas. Nepaisant to, pilotai atmetė siūlymą skristi į atsarginį aerodromą.
„Prieš pakildamas iš Varšuvos oro uosto lėktuvas buvo techniškai tvarkingas, skrydžio metu lėktuvo, variklių ir jo sistemų gedimų neįvyko. Ore sprogimų, gaisro ir lėktuvo pažeidimų iki susidūrimo su kliūtimi nebuvo“, – pareiškė Tarpvalstybinio aviacijos komiteto pirmininkė Tatjana Anodina.
Ekipažas sprendimą tūpti priėmė savarankiškai. Dispečeris leido sumažinti aukštį iki 100 metrų. Prieš ketvirtą posūkį JAK-40 ekipažas perspėjo Tu-154 pilotus, kad matomumas tik 400 metrų vietoj leidžiamų 1000. Bet lėktuvas ir toliau leidosi vertikaliai 8,5 m/s greičiu, kas du kartus viršija normą. Pasak T.Anodinos, ekipažas ėmė leistis įjungęs autopilotą. Skrydžio vadovas leidimo tūpti nedavė.
Be to, skrydžių ekspertai ir psichologai išsiaiškino, kad lėktuvo kabinoje buvo ne tik ekipažo nariai, bet ir Lenkijos KOP vyriausiasis vadas bei protokolo direktorius. Tai galimai psichologiškai slėgė pilotus ir turėjo įtakos jų sprendimui dėl orlaivio nutupdymo. Baimindamiesi „svarbiausiojo keleivio“ reakcijos, lakūnai ryžosi tūpti bet kokiomis, netgi pavojingomis, sąlygomis. Sprendimą pagreitino ir vyriausiojo vado ištarti žodžiai: „Nežinau, bet jei mes čia nenutūpsime, jis prie manęs kabinėsis.“ Lenkijos KOP vyriausiojo vado kraujyje medikai nustatė 0,6 promilės alkoholio.
Lenkijos KOP vyriausiojo vado kraujyje medikai nustatė 0,6 promilės alkoholio.
Lemtingą dieną Smolenske buvo numatyti trijų lėktuvų nusileidimai. Pirmasis iš Lenkijos žurnalistus atskraidinęs Jak-40 nutūpė sėkmingai. Vėliau turėjusio leistis Rusijos krovininio Il-76 įgula nusprendė skristi į kitą aerodromą. Lenkų vyriausybinio orlaivio įgula rizikavo tūpti į jiems pažįstamą taką – šiuo lėktuvu į Smolenską balandžio 7 dieną buvo atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, tuomet skrydis į susitikimą Katynėje su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu vyko be incidentų.
Katastrofos priežastis tyrusi komisija nustatė, kad Tu-154 ekipažas prieš skrydį negavo tikslių duomenų apie oro sąlygas, kurios buvo žemiau nustatyto minimumo, leidžiamo prezidento orlaiviui Tu-154.
Be to pranešama, kad lakūnai mėgino nutupdyti lėktuvą režimu, kuriuo tupdyti panašaus tipo orlaivius skrydžių vadovybė nėra numačiusi. „Tūpdamas ekipažas įjungė autopilotą bei traukos automatą. Norėčiau akcentuoti, kad šis tūpimo būdas, ant žemės nesant instrumentinės leidimosi sistemos, Tu-154 eksploatavimo instrukcijoje nenumatytas“, – spaudos konferencijoje sakė T. Anodina.
Primename, kad praeitų metų balandžio 10-ąją prie Smolensko sudužus Lenkijos Prezidento lėktuvui, žuvo visi 96 juo skridę žmonės: 88 keleiviai ir 8 ekipažo nariai. L.Kaczynskis su žmona, Lenkijos Vyriausybės nariai vyko į gedulingus atminimo renginius Katynėje, kur palaidota daug Lenkijos karių, SSRS saugumo sušaudytų 1940 metais.
D. Tuskas.
Rusija nusiuntė Lenkijai galutinę lėktuvo katastrofos tyrimo rezultatų ataskaitą. Ankstesnį ataskaitos projektą Lenkijos valdžia buvo sukritikavusi ir dabar rengia atsakymą į Tarpvyriausybinio aviacijos komiteto ataskaitą. Teigiama, kad joje yra formalių netikslumų ir kad Lenkijai buvo perduoti ne visi dokumentai. Anot Vyriausybės spaudos atstovo P.Grasio, TAK ataskaitoje yra keletas klaidų, tame tarpe ir netikslumų, atsiradusių dėl to, kad nebuvo priimtos Lenkijos pastabos. Neatmetama galimybė kreiptis į Tarptautines civilinės aviacijos organizacijas.
Lenkijos ministras pirmininkas D.Tuskas mano, kad išnaudoti prezidentinio lėktuvo Tu-154 katastrofą politiniais tikslais yra neleistina. Sausio 19 dieną Lenkijos Seime jis kritikavo politizuojančius dėl katastrofos tyrimo: „Tiesos išaiškinimas negali būti politinių avantiūrų priežastimi. Tie, kurie dabar rėkia, vėliau klausys tiesos tylėdami ir liūdėdami.“ Opozicijos lyderis ir žuvusio Lenkijos prezidento brolis Jaroslavas Kaczynskis po Tusko pasisakymo netikėtai išėjo iš Seimo salės. Jis pareiškė, kad atsakomybė dėl tragedijos prie Smolensko tenka būtent rusams, nes Rusijos aviacijos pareigūnai suklaidino Tu-154 ekipažą. J.Kaczynskis siūlo visiškai atmesti TAK ataskaitą, o D.Tusko kritiką jis pavadinimo bandymu išprovokuoti opoziciją.
Jungtinėse Amerikos Valstijose manoma, kad katastrofa prie Smolensko yra visiškai ištirta. Valstybės departamento atstovas Filipas Kroulis pareiškė, kad jis neturi informacijos apie tai, jog būtų prašoma kokios nors pagalbos tiriant šią katastrofą (taip rašo „Rosijskaja gazeta“).
„Tai buvo baisi tragedija Lenkijai. Ir jos priežastys yra ištirtos. Tai iš esmės Lenkijos ir Rusijos reikalas“, – sakė F.D.Kroulis. Jis taip pat pažymėjo, kad JAV tikimasi, jog šios tragedijos tyrimas „neturės įtakos gerėjantiems Rusijos ir Lenkijos santykiams“. Lenkijos spauda, remdamasi aukštais Europos Komisijos pareigūnų pareiškimais, teigia, kad Europos Sąjunga taip pat neplanuoja kištis į katastrofos tyrimo procesą. Lenkijos pusė ketina tęsti savo tyrimą ieškant tikrųjų katastrofos prie Smolensko priežasčių.