Ar ličio baterijų technologijos gali būti plačiau pritaikomos aviacijoje? Izraelio kompanija „Eviation“ tuo tiki. Ji neseniai sudarė sutartį su Pietų Korėjos kompanija „Kokam“ dėl ličio polimerų baterijų tiekimo. Baterijas „Eviation“ ketina panaudoti kuriamame „Alice“ lėktuvo prototipe. Planuojama, kad šis iki devynių keleivių skraidinti galintis lėktuvas į orą pakils jau kitąmet.
„Eviation“ sprendimas pasirinkti būtent „Kokam“, o ne kito gamintojo ličio polimerų baterijas, grindžiamas jų patikimumu. Būtent „Kokam“ gamybos baterijos buvo sumontuotos 2015–2016 m. skrydį aplink pasaulį atlikusiame eksperimentiniame orlaivyje „Solar Impulse 2“.
Šiuo metu „Kokam“ gamina aviacijai tinkamas ličio baterijas, kurių tankumas viename kilograme siekia 260 vatvalandes. Tačiau sėkmingai tiekti energiją „Eviation“ kuriamam lėktuvui reikėtų iki 900 kilovatvalandžių talpos baterijų – su tokiomis lėktuvas „Eviation Alice“ būtų pajėgus nuskristi 1,2 tūkst. km atstumą skrendant iki 444 km/val. greičiu. Nors toks nuskristi planuojamas atstumas nėra didelis (be to, laikui bėgant žadama jį didinti), vis dėlto lėktuvui prireiks nemažo kiekio „Kokam“ baterijų. Planuojama, kad baterijos, kurios bus sumontuotos lėktuvo grindyse, galėtų sudaryti beveik pusę visos lėktuvo masės.
Šiuo metu „Eviation“ tobulina lėktuvo „Alice“ baterijų įkrovimo technologiją ir atlieka bandymus su 300 kW bei 400 kW galingumo krovikliais. Pagrindinis šių kroviklių bandymų tikslas – pasiekti, kad jie būtų pajėgūs ne mažiau kaip 1 val. skrydžiui reikalingą energiją įkrauti per mažiau nei 30 min. Tokiu būdu būtų sutaupyta laiko nuo vieno „Alice“ lėktuvo skrydžio iki kito.
Kompanija „Kokam“ skelbia, kad jos gaminamo ličio polimerų baterijos, jei bus visapusiškai pritaikytos lėktuve „Eviation Alice“, būsiančios gana ilgaamžės. Pateikiama informacija, kad baterijas lėktuve visiškai pakeisti teks po maždaug tūkstančio įkrovimo ciklų arba po 3 tūkst. skrydžio valandų.
Skelbiama, kad naujuoju lėktuvu „Eviation“ ketina sudaryti konkurenciją panašaus dydžio ir talpos kompanijų „Cessna“, „Pilatus“ ir „Beechcraft“ gaminamiems lėktuvams, kurių skridimo nuotolis siekia iki 1 tūkst. km. Tikimasi, kad elektrinio variklio varomas „Eviation“ gaminys bus ekonomiškesnis už minėtų gamintojų lėktuvus dėl gana pigios eksploatacijos. Planuojama, kad valanda skrydžio su „Eviation Alice“ turėtų kainuoti maždaug 200 JAV dolerių, o tai yra maždaug 3–5 kartus mažiau, nei kainuoja valanda skrydžio su lėktuvais „Cessna 402“ ar „Pilatus PC-12“.
Iki šiol „Eviation“ ore yra išbandžiusi tik sumažinto dydžio nepilotuojamą lėktuvo „Alice“ prototipą. Viso dydžio lėktuvo prototipo gamyba turėtų būti baigta šiemet, o kitąmet turėtų įvykti pirmasis pilotuojamo lėktuvo „Eviation Alice“ skrydis.
Pagal „AviationWeek“ informaciją