Sukuriamos darbo vietos

2,79 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje tiesiogiai aviacijos sferoje dirba apie 4500 žmonių. „Didžiąją dalį Lietuvos aviacijos sektoriaus darbuotojų sudaro aukštos kvalifikacijos orlaivių mechanikai, antžeminio aptarnavimo personalas. Šių darbo vietų kuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai – didžiulė,“ – teigia J. Gintilas ir užsimena, kad situacija šalyje galėtų būti dar geresnė. „Mūsų kaimyninėje Latvijoje, kurioje gyvena trečdaliu mažiau žmonių nei Lietuvoje, tiesiogiai aviacijos sektoriuje dirba daugiau nei 4300 gyventojų. Tiesiogiai aviacijos įmonių sukuriamų darbo vietų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičius Latvijoje yra 229, kai Lietuvoje tik 163.“

Pasiekiamumas oro transportu

Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA duomenimis, didesnis pasiekiamumas oro transportu (air connectivity) tiesiogiai kelia šalies ekonomiką. „Pasiekiamumas oro transportu atspindi kaip gerai valstybė, miestas ar oro uostas yra sujungti su kitais pasaulio miestais ar oro uostais. IATA tyrimai atrado koreliaciją tarp pasiekiamumo oro transportu ir darbo našumo (produktyvumo). Tyrimas atliktas imtyje naudojant tik ES valstybes parodė, kad 10% pasiekiamumo oro transportu augimas (paskaičiuojant atitinkamą šalies BVP poveikį), ilgajame laikotarpyje gali BVP padidinti 1.1%. Todėl geresnis pasiekiamumas oro transportu, teikia didelę naudą šalies ekonomikai,“ – aiškina Joris Gintilas. 

Šis IATA indeksas labiausiai išsiskiria tuo, kad didesnis svertas yra duodamas jungtims su pačiais didžiausiais (pervežamų keleivių skaičiumi) oro uostais. „Daroma prielaida, kad jungtys su labiausiai užimtais oro uostais atneša didesnę naudą, nes suteikia prieigą prie didesnio krypčių tinko ir gausesnio potencialių keliautojų kiekio, kurie gali keliauti per jungtinius skrydžius. Todėl tai atneša didesnę vertę valstybei, nei jungtys su mažais oro uostais,“ – priduria jis.

Bendrasis vidaus produktas

Iki pasaulinės pandemijos, globaliai oro linijos per metus pergabendavo daugiau nei keturis milijardus keleivių,  beveik 61 milijoną tonų krovinių, taip prie pasaulinio BVP (Bendrojo vidaus produkto) pridedama 961,3 mlrd. dolerių. Pasaulio oro transporto pramonė pagal generuojamą pasaulinio BVP dalį yra didesnė nei automobilių gamybos ir farmacijos pramonės.

Lietuvai aviacija taip pat naudinga. „Aviacijos sektorius kasmet stabiliai auga. 2012-2019 metų laikotarpiu Lietuvos aviacija augo sparčiau už Lietuvos ekonomiką. Labiausiai šis augimas išryškėjo 2015-2019 metais. 2019 metais aviacija Lietuvai sugeneravo net 1,37mlrd. eurų naudos. Tai – 2,8% nuo viso Lietuvos BVP (48,8 mlrd. eurų.) Nors tai – nemaža suma, už Lietuvą mažesnių šalių aviacijos sektoriai sugeba sukurti daugiau naudos,“ – dalinasi J. Gintilas.

„Mūsų kaimyninė Latvija yra puikus pavyzdys šalies, kurioje aviacija sukuria daugiau vertės. Latvijoje BVP 2019 metais siekė 30,42 mlrd. eurų, iš kurių 3,1% sudarė aviacijos sektoriaus sukurta vertė. Tačiau dar labiau stebinančių rezultatų pasiekė Malta. Čia aviacijos sektorius yra itin svarbus – jo sukuriama nauda šalies ekonomikai sudarė net 24% nuo 14,05 mlrd. eurų šalies BVP,“ – priduria.

Tolimesni žingsniai Lietuvai

Anot LAVIA pirmininko, Lietuvoje aviacijos sektoriui vietos augti yra dar daug, tačiau tai yra neįmanoma be valdžios atstovų supratimo apie industrijos svarbą visai šalies ekonomikai. „Aviacijos svarba pasaulyje ir toliau augs, tad Lietuvai būtų vertinga sutelkti dėmesį į jos išlaikymą šalies jurisdikcijos ribose, orientuojantis į pajamų gavimą vykdant veiklą už šalies ribų, taip gerinant ir taip neblogus aviacijos paslaugų eksporto rodiklius. Daug potencialo turinti industrija gali sukurti dar daugiau naudos šalies ekonomikai, tačiau tam reikia palankių, į aviacijos sektoriaus augimą orientuotų valstybės sprendimų bei draugiškos teisinės terpės,“ – teigia Joris Gintilas. 

Autorė - Vilma Vaitiekūnaitė