2021 metų gegužės 23 diena į aviacijos istoriją pateks precedento neturinčiu įvykiu. Oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas skridęs iš Atėnų į Vilnių, kai iki Lietuvos sienos buvo likę vos 10 kilometrų, buvo priverstas pakeisti kursą ir nutūpti kaimyninės valstybės sostinėje Minske.
„Ryanair“ lėktuvo įgula gavo pranešimą iš Baltarusijos oro erdvės tarnybos apie potencialią saugumo grėsmę lėktuvo salone ir buvo nurodyta nukreipti skrydį į artimiausią oro uostą – Minską. Reikalavimo argumentai buvo ne tik žodiniai - buvo pakelti du Baltarusijos orlaiviai naikintuvas „MiG-29“ ir sraigtasparnis „Mi-24“.
Viena iš prielaidų tokiam veiksmui tapo pranešimas apie sprogmenį lėktuve. Ar tai sąmoningas incidentas, ar gerai organizuota provokacija, ar speciali užsienio tarnybų operacija paaiškės netolimoje ateityje. Bet kuriuo atveju tokio skrydžio scenarijaus istorijoje bent civilinių orlaivių tarpe dar niekada nebuvo. Specialiai išgalvoto (?) sprogmens Minske paieškas vykdžiusios tarnybos nerado, o keleiviams, kurių daugumą sudarė Lietuvos piliečiai, buvo leista sėsti į lėktuvą ir sugrįžti į Vilnių. Pasinaudojant incidentu Baltarusijos valdžios pareigūnai aerouoste sulaikė užsienyje gyvenantį baltarusį, žurnalistą, aktyviai veikiantį prieš Baltarusijoje esantį režimą. Greičiausiai toks ir buvo šio dirbtinai sukonstruoto incidento tikslas.
Laimei sprogmens ir sprogimo nebuvo, tačiau tai „susprogdino“ pasaulio žiniasklaidos tylą. Tokio plataus masto reakcijos per nepilną parą pasaulinėje internetinėje erdvėje dar neteko matyti. Apie įvykį rašo ir komentuoja absoliučiai visų pasaulio valstybių didžioji žiniasklaida
NATO, Europos ir kitų valstybių vadovai, diplomatai operatyviai pasmerkė Baltarusijos veiksmus ir pradėjo sankcijų įvedimo, įskaitant aviacinių skrydžių srityje, procedūrų formavimą.
Situacija verčia šiam klausimui skirti nuolatinį dėmesį. Skaitytojus reguliariai supažindinsime su aviacijos specialistų ir ekspertų komentarais.
Aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas pakomentavo apie itin pavojingą incidentą virš Baltarusijos.
Kęstutis Zagreckas.
Kaip baisu bebūtų sakyti, bet civilinio orlaivio priverstinis nutupdymas naudojant karinius orlaivius tai dalinai yra karinis veiksmas.
Žiūrint iš pilotų kabinos situacija buvo gana sudėtinga. Lėktuvas leidosi į Vilniaus oro uostą. Žemėjimas ir tūpimas yra vieni iš sudėtingiausių etapų skrydyje. Maždaug prieš pusę valandos iki tūpimo įgula, išklausiusi informaciją apie orus ir aeronavigacinę situaciją paskirties oro uoste, aptaria ir suplanuoja veiksmus, suprogramuoja navigacinius kompiuterius ir nusistato veiksmų scenarijų kaip bus tupdomas lėktuvas.
Ir staiga... šalia lėktuvo atsiranda karinis orlaivis, kuris rodo ženklus. Prie to prisideda skrydžių valdymo tarnybos komandos kardinaliai pakeisti skrydžio planą. Situacija pilotų galvose kaista. Reikia permąstyti sprendimus, pasverti teisiškai, perprogramuoti visą įrangą, padaryti pranešimą keleiviams, įvertinti kuro atsargas, patikslinti kito oro uosto orus ir navigacinę situaciją.
Kiek man žinoma, šią minutę vystėsi du scenarijai. Pirma, kažkokie neramumai buvo inscenizuojami keleivių salone. Kaip ten tiksliai buvo, kol kas nežinoma. Bet šioje situacijoje paprastai nurodoma panaudoti visus resursus, esančius lėktuve ir tūpti į artimiausią oro uostą - toks buvo Vilnius, ypač, jei situacija tampa nebekontroliuojama. Grasinimas galbūt susprogdinti lėktuvą atrodo labai neįtikėtinas, nes visos prevencinės priemonės, kad sprogmenys nepatektų į lėktuvą yra gana patikimos Europoje. Jei mes kylame iš kokios nors Mauritanijos ar panašiai, kur aerodrome ganosi ožkos, tikimybė atsiranda, bet ne Europoje. Tačiau artimiausias oro uostas vėl yra Vilnius!
Antrasis scenarijus, karinio orlaivio duodamos komandos pagal tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus yra griežtesnės. Prisiminkime Pietų Korėjos lėktuvą, kurį numušė Sovietų Sąjunga gūdžiu sovietmečiu. Naikintuvų komandos nebuvo vykdomos ir jis su keliais šimtais keleivių buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno. Paprastai taisyklės nurodo paklusti karinio orlaivio komandoms ir sekti paskui jį. Galbūt tai leis sumažinti pavojų žmonių gyvybėms arba jų visai išvengti. Šioje situacijoje buvo nuspręsta nerizikuoti visų žmonių gyvybėmis ir paklusti Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybos ir karinių orlaivių nurodymams.
Per 40 savo skraidymo oro linijomis metų tikrai mačiau daug situacijų, bet tokios pavojingos neteko patirti.