ICAO taryba posėdyje patvirtino daugelį ataskaitoje nustatytų pažeidimų, tačiau akcentavo, kad tyrimas negali būti užbaigtas, kol tyrėjų komanda nespėjo įvertinti papildomos informacijos, prieš kelias savaites gautos iš Lenkijos prokuratūros.

Kaip rodo Lietuvos tarnybų ICAO tyrėjų komandai pateikta informacija, Minsko oro uostas elektroninį laišką apie sprogmenį lėktuve gavo vėliau, nei apie tai buvo pranešta lėktuvo pilotui. Patys Baltarusijos pareigūnai, komunikuodami su orlaivio komanda, minėjo, kad grasinantys elektroniniai laiškai apie sprogmenį buvo siunčiami ir kitiems oro uostams, tačiau nėra žinoma, iš kur jie galėjo turėti informacijos apie kitus laiškus. Be to, kaip rodo ataskaitoje pateikiami duomenys, nusileidus lėktuvui Minsko oro uosto darbuotojai nesivadovavo tokiam atvejui numatytomis taisyklėmis ir nesuteikė reikiamo prioriteto keleivių saugumui.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad ataskaitoje yra aiškiai pabrėžiama – ICAO tyrėjų komandai Baltarusijos tarnybos nepateikė jų veiksmus objektyviai pagrindžiančių duomenų. Į šią aplinkybę atsižvelgė taip pat ir ICAO taryba, ji pareiškė susirūpinimą Baltarusijos pateiktos informacijos bei įrodymų nenuoseklumu, ypač susijusių su esminių įvykių eigos rekonstrukcija, ir paprašė pratęsti ICAO atliekamą tyrimą, kol bus tinkamai įvertinta visa su įvykiu susijusi informacija.

Pats svarbiausias naujos informacijos faktas – ICAO tyrėjų komandai iš Lenkijos pateikta papildoma informacija, kurioje pateikiami Minsko skrydžių kontrolieriaus padaryti įrašai iš oro eismo kontrolės centro bokšto, įrodantys, jog Baltarusijos tarnybos žinojo, kad lėktuve sprogmens nėra. Tai parodymai to paties Minsko oro uosto pareigūno, kurio ICAO tyrėjų komanda negalėjo apklausti savo vizito Baltarusijoje metu.

Remiantis šiais parodymais ir filmuota medžiaga, matyti, kad Minsko oro uosto skrydžių valdymo bokšte be oro navigacijos pareigūnų buvo ir pašalinių asmenų, kurie davė nurodymus oro uosto darbuotojams dėl „Ryanair“ lėktuvo skrydžio. 
Turimi duomenys leidžia teigti, kad buvo pažeista ir Čikagos konvencija – civilinis orlaivis buvo sąmoningai nukreiptas ir priverstas nusileisti dėl su skydžių sauga nesusijusių sumetimų, t. y. civilinis orlaivis buvo panaudotas su Čikagos konvencija nesuderinamiems tikslams.

„Atlikdama tyrimą, ICAO tyrėjų komanda negalėjo įvertinti esminių faktų, nes informacija nuo jų buvo arba nuslėpta, arba pateikta taip, kad jos neįmanoma patikrinti. Akivaizdu, kad Baltarusijos oro erdvė nėra saugi civiliniams skrydžiams, nes nėra valdoma remiantis taikiais civiliniais principais, įtvirtintais Čikagos konvencijoje“, – sako ministras.

Po incidento gegužę, 193 šalis vienijanti ICAO atsižvelgė į Lietuvos ir kitų šalių pradėtą įvykio aplinkybių tyrimą.

Lietuva užtikrino visapusišką bendradarbiavimą su tyrėjų komanda ir teikė visą reikalingą informaciją tyrimui atlikti.