Baltijos aviacijos žinių suvestinė
(2025 m. lapkričio 3 - 9 d.)
Oro erdvės trikdymai tęsiasi – Vilniaus oro uostas vėl stabdė darbą
Lapkričio 8 d. vakare Vilniaus oro uostas dar kartą trumpam sustabdė skrydžius dėl iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridusių balionų. Tai jau trečias toks atvejis per kelias savaites, rodantis, kad problema nėra vienkartinė.
Dėl šių incidentų Lietuvos Vyriausybė rengia planą uždaryti Baltarusijos pasienio punktus ilgesniam laikui, nes balionai suvokiami kaip hibridinis spaudimo instrumentas, turintis tiesioginę įtaką civilinei aviacijai.
airBaltic koreguoja Vilniaus reisų laikus
Reaguodama į pasikartojančius oro erdvės sutrikdymus, airBaltic nuo lapkričio 20 d. paankstina dviejų reisų iš Vilniaus išvykimo laiką, kad jie vyktų anksčiau nei įprasti vakariniai balionų skrydžiai. Tai labai aiškus vežėjo prisitaikymo prie saugumo situacijos pavyzdys.
Keleivių informavimas
Lietuvos žiniasklaida priminė, kad tokie oro erdvės uždarymai laikomi saugumo pagrindu ir force majeure, todėl keleiviai automatiškai negauna ES261 kompensacijų, bet turi teisę į maršruto pakeitimą ar nukėlimą.
Kodėl svarbu: Lietuva iš esmės jau pereina nuo „reakcijos“ prie „operacinio prisitaikymo“ – ne tik gynybinės struktūros, bet ir vežėjai koreguoja tvarkaraščius pagal hibridinių trikdžių dinamiką.
Rygos oro uostas – žiemos sezono ritme
RIX toliau komunikuoja žiemos sezono tinklą: >70 krypčių, 35 šalys, papildomai didinami Ryanair ir airBaltic dažniai, o „Norwegian“ išlaiko Londoną. Tai tampa regiono atramos tašku, kai Lietuva patiria oro erdvės trikdžius.
Latvija nuo spalio vidurio įvedė ir naują ES įvažiavimo/išvažiavimo (EES) tvarką oro uoste – tai aktualu tranzitui per Rygą.
airBaltic komercinė veikla
airBaltic viešai pabrėžė žiemos tinklą ir išankstinius pardavimus, tarp jų – naujus maršrutus iš Rygos ir Talino (Faro, Madeira), kurie startuoja šį sezoną. Tai rodo, kad Latvijos vežėjas į žiemą eina augimo režimu.
Talino oro uostas fiksavo rekordinius spalio srautus
Talinas spalį aptarnavo 348 215 keleivių – tai daugiausia 2025 m. ir antras rezultatas oro uosto istorijoje (tik 2024 m. rugpjūtis buvo šiek tiek didesnis). Augimas +2,8 % per metus. Labai aiškus signalas, kad Estija stabiliai auga ir išnaudoja žiemos sezono pradžią.
Maršrutų ir pajėgumų plėtra
Estijos pusė akcentuoja, kad rekordiniai spalio skaičiai ateina dar iki pilno žiemos tvarkaraščio įsigaliojimo, todėl lapkritį–gruodį laukiama dar vieno nedidelio šuolio. Estija čia kontrastuoja su Lietuva, kur srautai trikdomi saugumo incidentų.
Lietuva šią savaitę – saugumo tema Nr. 1 Baltijos aviacijoje: pasikartojantys balionų atsiradimai ne tik stabdo veiklą, bet jau daro įtaką tvarkaraščiams (vežėjai ankstina reisus). Tai retas atvejis Europoje, kai hibridinė veikla tiesiogiai formuoja civilinę aviaciją.
Latvija konsoliduojasi kaip stabilus hub’as – Rygos oro uostas lieka „švarus“ nuo saugumo trikdžių ir gali priimti nukreiptus srautus iš Lietuvos, jei to prireiktų.
Estija išnaudoja sezoniškumą – aukšti spalio skaičiai rodo, kad Talinas gali pretenduoti į antrą pagal stabilumą Baltijos oro uostą po Rygos, ypač kai Vilnių ir Kauną kartais tenka uždaryti.
airBaltic išlieka vieninteliu regioniniu vežėju, kuris realiai gali operaciškai manevruoti tarp trijų šalių – ir tai daro (laikų keitimas Vilniuje, plėtra Rygoje, srautai per Taliną).