Lietuva

• Kauno oro uostas. Lapkričio 21 d. iškilmingai atidarytas išplėstas keleivių terminalas – pajėgumai padidėjo dvigubai (800 keleivių/val., ~2 mln./metus). Terminalo plėtros metu įrengti šeši laipinimo vartai (buvę 4) ir gerokai išplėstos registracijos, bagažo atsiėmimo bei laisvalaikio zonos. Plėtros darbai taip pat apėmė technologijų atnaujinimą – į naujas bagažo praleidimo ir tikrinimo sistemas investuota ~4,5 mln. Eurų. LTOU vadovas S. Bartkus skelbia, kad Kaune šiemet turėtų būti pasiektas 1,6 mln. keleivių srautas (rekordas) ir per artimiausius trejus metus tikimasi 2 mln. keleivių.

• Lapkričio 29 d. LOT Embraer E175 lėktuvas, atskridęs iš Varšuvos, nuslydo nuo tūpimo tako. Keleiviai nenukentėjo, bet takas buvo uždarytas ~2 val., skrydžių tvarkaraščiai koreguoti. Įvykį tiria LTSA.

• Vilniaus oro uostas. Lapkričio 30 d. vakare virš VNO įvesti laikinieji oro erdvės ribojimai dėl į Vilnių artėjusio bepiloto objekto („baliono“). Dėl to buvo paveikta per 7,400 keleivių ir 50 skrydžių – atšaukta 31 skrydis, 10 nukreipta į kitus oro uostus, 9 – pavėlinti. Laikini ribojimai atšaukti Gruodžio 1 d. ryte, o aviacijos įgulų rotacija šiek tiek vėlavo.

• Lietuvos–Baltarusijos siena. Lapkričio 19 d. Vyriausybė nusprendė anksčiau nei planuota atidaryti paskutinius pasienio punktus su Baltarusija. Nuo lapkričio 20 d. atnaujinti autobusų reisai Vilnius–Minskas (pvz. „Eurolines“, „Ecolines“), o Baltarusijos „Minsktrans“ pranešė nuo lapkričio 21 d. atgaunantys reisus į Vilnių ir Rygą. Pastangas atverti sieną lėmė meteorologinių „kontrabandinių“ balionų protrūkis spalį – dėl jų buvusi laikinai ribota pasienio kontrolė.

• Keleivių srautai. Lietuvos oro uostuose spalį aptarnauta 706 tūkst. keleivių – 9 % daugiau nei pernai. Vilniaus oro uoste suaugęs srautas iki 507 tūkst. (+7 % per metus), Kaune – apie 152 tūkst. (+11 %), Palangoje – ~47 tūkst. (+32 %). Rekordiškai įkrauti paklausai skolinti sezoniniai užsakomieji skrydžiai (į Turkiją, Egiptą ir kt.). LTOU prognozuoja šiemet Lietuvos oro uostuose peržengiant pirmą kartą 7 mln. keleivių ribą.

Latvija

• Rygos oro uostas. Iki lapkričio pradžios aptarnauti ~6,0 mln. keleivių, o metų pabaigoje planuojama siekti apie 7,1 mln. Spalį Rygos oro uoste aptarnauta ~646 tūkst. keleivių (+2,8 % metams palyginti). Oro uosto atstovai pristatė naują 2025–2050 m. plėtros viziją: numatyta nauja pietinė terminalo dalis, papildomas takas, pažangūs orlaivių apledėjimo aikštelės sprendimai bei multimodalinio susisiekimo projektai (sąsaja su „Rail Baltica“ geležinkeliu, didelis verslo-logistikos rajonas „RIX Airport City“). Tokie sprendimai užtikrins augantį pajėgumą, skrydžių tęstinumą ir tvarumą regioninėje aviacijoje.

• Aviakompanijos. Latvijos pilno aptarnavimo skraidymo ir lėktuvų nuomos bendrovė „SmartLynx Airlines“ lapkričio 24 d. paskelbė stabdanti veiklą. Vadovas E. Demenius paaiškino, kad nepaisant praėjusių metų rekordinio 10,66 mln. keleivių kiekio (+62,5 % plėtra), dabartinės finansinės perspektyvos neleidžia tęsti veiklos. Po savininkų pasikeitimo įmonė planavo koncentruotis į ACMI (skraidyti, aptarnauti kitas oro linijas), bet bankrotas tapo neišvengiamas.

Estija

• Talino oro uostas. Šį rudenį rekordiniai keleivių srautai – spalį aptarnauta 348 215 keleivių (+2,8 % per metus), o lapkritį jau per 248 300 (13 % daugiau nei pernai). Populiariausios kryptys – Frankfurtas, Ryga, Helsinkis, Stokholmas. Regioniniuose Estijos oro uostuose (Tartu, Kuressaare, Kärdla) kartu beveik 8,700 keleivių. Oro operacijų per mėnesį ~2,8 tūkst. (vid. 94 skrydžiai per parą).

• Nauji maršrutai. Skelbiama, kad nuo 2026 m. birželio 8 d. Finlandijos „Finnair“ pradės sezoninius reisus Kuressaare (Saaremos saloje)–Helsinkis (3×/sav., vasaros sezonu), pagerindama Susisiekimą su Helsinkio centro sankryža. Taip pat „Air Baltic“ plečia veiklą Estijos kryptimis (pvz. nuo 2026 m. vasaros – tiesioginis Ryga–Klaipėda bei Talinas–Hamburgas skrydžiai).

🌍 Regionas (tarptautinė plėtra)

• AirBaltic pletra. Latvijos oro bendrovė AirBaltic toliau stiprina pajėgas: nuo š. m. lapkričio 1 d. bendrovė pradėjo vykdyti „Air Serbia“ užsakytus skrydžius A220-300 orlaiviais (žiemos sezonui – 2 lėktuvai, vasarai 2026 – 4 lėktuvai), taip jungdama Baltijos šalis su Balkanų regionu. Oro linija taip pat aktyviai plečiasi Taline ir Vilniuje – buvo paskelbta apie iki 200 naujų kabinos įgulos vietų atidarymą Rygos, Talino ir Vilniaus bazėse (kandidatams suteikiamas pilnas apmokymas).

• Keleivių judėjimas. „Wizz Air“ grąžins reguliarų Vilnius–Reikjaviko (Islandijos) reisą: tiesioginiai skrydžiai prasidės 2026 m. kovo 30 d. (du kartus per savaitę). Tai suteiks lietuviams naujas galimybes keliauti po Islandijos gamtos regionus. Taip pat vyksta tradicinių vasaros maršrutų atnaujinimas: pvz. įprastai aukštos paklausos rekreacinės kryptys (Turkija, Egiptas) žiemos laikotarpiu ir toliau aptarnaujamos čarteriais, o vasaros sezonui planuojamos naujos kryptys Europoje ir už jos ribų.REGIONAS / SAUGUMAS

• Meteorologiniai balionai – išlieka regionine grėsme. Per lapkritį fiksuoti 6 oro erdvės pažeidimai virš Lietuvos, Latvijos ar pasienio zonų. NATO ir „Oro navigacija“ vertina naujas neutralizavimo galimybes.

  NATO BAP: Lenkijos F-16 pakilimai Estijoje – 2 kartus šią savaitę. Reaguota į padidėjusį orlaivių aktyvumą ties Kaliningrado AIDZ riba.

NATO ir karinė aviacija

• NATO oro policija. Lapkričio 27 d. Šiaulių aviacijos bazėje surengta NATO oro policijos pasikeitimo ceremonija – misiją Baltijos šalyse perėmė Ispanijos karinės oro pajėgos. Ispanai atgabeno 8 „Eurofighter Typhoon“ naikintuvus (4 jų budės oro policijos misijoje, 4 – rotaciniame gynybos modelyje). Iki tol misiją vykdė Vengrijos ir Ispanijos kontingentai (naudoję 4 „Gripen“ ir 4 „Eurofighter“). Tai jau 70-oji NATO oro policijos misija Baltijos regione nuo 2004 m..

• Oro erdvės incidentai. Per pastarąją savaitę NATO naikintuvai triskart skrido atpažinti ir lydėti Rusijos karinių orlaivių Kaliningrado link. Kasdien Baltijos erdvę saugančios NATO pajėgos reagavo į: lapkričio 17 d. – Rusijos žvalgybinį lėktuvą IL-20; 18 d. – mokomuosius Tu-134UBL ir kovinius Su-30 orlaivius; 20 d. – vėl IL-20. Visų šių orlaivių skrydžiai vyko be radiolokacinių atsakiklių ir be koordinuojamo skrydžio plano, nors radijo ryšys su Baltijos šalių skrydžių valdymu buvo palaikytas.

📡 Technologijos ir inovacijos

• Dronų gamyba. Estijos kompanija „Meridein Grupp“, veikianti dronų sprendimų srityje, planuoja statyti didelę dronų gamyklą Baltijos regione. Planuojama, kad gamykla iš pradžių galėtų pagaminti iki 2 000 dronų per dieną. Joje bus kuriami įvairūs karo ir civilinės paskirties bepiločiai – FPV atakos dronai, bombas nusileidžiantys dronai ir ISR (žvalgybiniai) dronai. Projekto partneriai yra žinomi Europos dronų gamintojai (įskaitant Ukrainos bendroves), o pirmieji dronai turėtų gamykloje pasirodyti iki 2026 m. vidurio. Tai stiprina Baltijos šalių indėlį į šiuolaikines gynybos technologijas.

• Oro uostų apsauga. Rygos oro uostas tęsia anti-dronų įrangos diegimą – paleisti nauji sensoriai ir radaro stotys aplink oro uostą, pagerintas stebėjimo valdymo centras greičiau identifikuoja neatpažintus UAV. Vidutiniškai kasdien fiksuojami apie 2 įskriejantys į oro uosto zoną dronai (šiemet tokių incidentų suskaičiuota ~100). Artimiausioje ateityje, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, planuojama įrengti ir dronų signalų slopinimo įrangą bei papildomus radarus, kad būtų užkertamas kelias neteisėtiems bepiločių skrydžiams oro uostų rajone.

• EANS testuoja AI pagrįstą UAS konfliktų prevenciją. Intelektualus modulis prognozuoja trajektorijų kirtimus BVLOS zonoje – testuose pasiektas >94 % tikslumas.

  Latvijos meteorologai pradėjo eksperimentinį oro zondavimą bepiločiais. Duomenys perduodami EUMETSAT centrui; projektas truks 1 mėn., siekiant įvertinti alternatyvą tradiciniams balionams.