Lietuvos aviacinės naujienos ir įvykiai

Keleiviai Vilniaus oro uoste; pastaruoju metu jo darbą dažnai trikdo iš Baltarusijos atskriejantys kontrabandiniai balionai.

• Gruodžio 3 d. Lietuvos oro uostų įmonė pranešė, kad trečiadienio vakarą dėl iš Baltarusijos paleistų kontrabandinių balionų grėsmės vėl laikinai sustabdyti skrydžiai Vilniaus oro uoste. Ribojimai įvesti nuo 19:36 val. ir planuota, kad galios iki 22:30. Per spalį–lapkritį tai jau 14-as toks atvejis; dėl balionų grėsmės per tą laikotarpį iš viso apriboti ~320 skrydžių, paveikta >45 tūkst. keleivių (apie 5% visų aptarnautų).

• Gruodžio 5 d. pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ kartu su Lietuvos oro uostais paskelbė apie reikšmingą plėtrą Lietuvoje. Nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. birželio bendrovė atidarys 7 naujus maršrutus ir šią žiemą Vilniaus bazėje dislokuos trečiąjį lėktuvą. Tarp naujų krypčių – kasdieniai skrydžiai Vilnius–Talinas, 4 kartus per savaitę Vilnius–Krokuva, 3 kartus – Vilnius–Tirana, 2 kartus – Vilnius–Podgorica. Žiemos sezonu planuojami 3 kartų per savaitę skrydžiai Vilnius–Nica ir Vilnius–Turku, vasaros sezonu – 2–3 k./sav. pagal kryptį. Palangos oro uostas sulauks tiesioginio reiso į Oslą (2 k./sav. žiemą, 3 k./sav. vasarą). Pasak bendrovės atstovų, „Wizz Air“ taps antra pagal dydį oro bendrove Lietuvoje, siūlydama daugiau prieinamų skrydžių ir prisidėdama prie turizmo bei ekonomikos augimo.

• Gruodžio 6 d. (~18:06 val.) analogiška balionų grėsmė vėl privertė laikinai uždaryti oro erdvę virš Vilniaus oro uosto. Apribojimai buvo atšaukti apie 19:31 val., tačiau sutrikdė ~1000 keleivių keliones: 4 skrydžiai nukreipti (į Kauną ar Rygą) ir 4 atšaukti. Keli orlaiviai po ribojimų atšaukimo sugrįžo iš Kauno ir Rygos į Vilnių, kiti keleiviai parvežti autobusais. Dėl sudėtingos įgulų rotacijos galimi pavieniai vėlavimai dar ir kitą dieną.

• Aviacijos sektoriaus reakcija: Lietuvos oro uostai svarsto naktinius Vilniaus skrydžius perkelti į Kauną, siūlant oro bendrovėms dideles nuolaidas, tačiau Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Inga Douglas įspėja, jog toks sprendimas gali paskatinti užsienio vežėjus apskritai rinktis Rygos ar Varšuvos oro uostus. Premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad vežėjams pasiūlytos „maksimaliai didžiausios nuolaidos“ perkelti naktinius reisus į Kauną, bet kol kas nė viena aviakompanija nesutiko.

• Statistiniai rodikliai: Lapkričio mėn. Lietuvos oro uostuose aptarnauta 526,5 tūkst. keleivių – 8% daugiau nei 2024 m. lapkritį. Per 11 šių metų mėnesių keleivių srautas pasiekė 6,62 mln. (+8% per metus), tad prognozuojama pirmą kartą viršyti 7 mln. keleivių per metuslrt.lt. Vien lapkritį Vilniuje aptarnauta 379 tūkst. keleivių (+11% per metus), Kaune – 111 tūkst. (1% mažiau nei pernai), Palangoje – 36 tūkst. (+7,7%). LTOU praneša, kad lapkritį dėl balionų grėsmės Vilniaus oro erdvė laikinai apribota 7 kartus – dėl to nukentėjo 128 skrydžiai ir >17 tūkst. keleivių.

Baltijos regionas (Latvija, Estija)

• Latvija (Rygos oro uostas): iki lapkričio pabaigos RIX aptarnavo ~6,0 mln. keleivių, o metų pabaigoje planuojama pasiekti ~7,1 mln. Spalį Rygos oro uoste aptarnauta ~646 tūkst. keleivių (+2,8% palyginti su 2024 m.). Oro uosto vadovybė pristatė naują 2025–2050 m. plėtros viziją: numatyta statyti naują pietinį terminalo priestatą, antrą kilimo-tūpimo taką, diegti pažangias orlaivių apledėjimo šalinimo aikšteles bei integruoti multimodalų susisiekimą (Rail Baltica geležinkelio stotis, verslo-logistikos kompleksas „RIX Airport City“). Šie projektai turėtų užtikrinti augančius pajėgumus, skrydžių tęstinumą ir tvarumą regione.

• Latvija (aviakompanijos): „SmartLynx Airlines“ – Latvijos užsakomųjų skrydžių ir lėktuvų nuomos bendrovė – lapkričio 24 d. paskelbė stabdanti veiklą. Vadovas Edvinas Demenius paaiškino, kad nepaisant pernai rekordinio 10,66 mln. pervežtų keleivių (+62,5% augimas), dabartinė finansinė situacija neleidžia tęsti veiklos. Po savininkų pasikeitimo įmonė planavo koncentruotis į ACMI (skrydžių nuomos) verslą, tačiau bankrotas tapo neišvengiamas. Šis staigus žlugimas sulaukė Latvijos institucijų dėmesio – buvęs susisiekimo ministras Talis Linkaitis pareiškė, jog schema, kai „viena bendrovė bankrutuoja, kad kitos galėtų tęsti veiklą“, kelia daug klausimų; kreditoriai turėtų įvertinti, kaip bendrovė buvo privesta prie bankroto, ir prireikus imtis priemonių prieš buvusius akcininkus.

• Estija (Talino oro uostas): šį rudenį fiksuojami rekordiniai keleivių srautai. Spalio mėn. aptarnauta 348 215 keleivių (+2,8% per metus), o lapkritį – jau per 248 300 (+13% palyginti su 2024 m.). Populiariausios Talino kryptys: Frankfurtas, Ryga, Helsinkis, Stokholmas. Regioniniuose Estijos oro uostuose (Tartu, Kuresarės, Kardlos) lapkritį kartu aptarnauta ~8,7 tūkst. keleivių. Plėtra: pranešta, kad nuo 2026 m. birželio 8 d. Suomijos „Finnair“ pradės sezoninius skrydžius Kuresarė–Helsinkis (3 kartus per savaitę vasaros sezono metu), taip pagerindama Saremos salos susisiekimą. Taip pat „airBaltic“ planuoja nuo 2026 m. vasaros tiesioginius maršrutus Ryga–Klaipėda ir Talinas–Hamburgas, plečiant jungtis tarp Baltijos ir Vakarų Europos.

Pasaulio aviacijos įvykiai

• Aviacijos sauga (MD-11/DC-10): JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) lapkričio pabaigoje išleido skubias technines direktyvas, laikinai uždraudžiančias eksploatuoti visus MD-11 ir MD-11F keleivinius ir krovininius lėktuvus (apie 110 registruotų JAV), kol nebus atlikti specialūs patikrinimai ir remontas. Šį sprendimą paskatino neseniai įvykusi „FedEx“ krovininio MD-11 avarija ir jos analizė, atskleidusi galimus konstrukcinius patvarumo trūkumus. Lapkričio 15 d. FAA praplėtė šią direktyvą ir MD-10/DC-10 lėktuvams (apie 10 vienetų) – nustatyta, kad ir šių orlaivių viename konstrukciniame mazge yra panašių defektų.

• Darbo konfliktai: Kanados atostogų skrydžių bendrovės „Air Transat“ pilotų sąjunga (ALPA) gruodžio 7 d. pateikė 72 val. streiko įspėjimą, įgaliojusi nuo gruodžio 10 d. pradėti streiką, jei nebus susitarta dėl naujos darbo sutarties. Bendrovė tokį įspėjimą vadina per ankstyvu, nes derybose pasiekta pažangos; „Air Transat“ siūlo kompromisą – per 5 metus 59% didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas. Vis dėlto, kad keleiviai neliktų įstrigę, įmonė planuoja jau gruodžio 8–9 d. laipsniškai stabdyti skrydžius ir iki gruodžio 9-osios visiškai nutraukti operacijas, jei streikas bus neišvengiamas.

• Pramonė (lėktuvų gamyba): Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ lapkritį pristatė 72 komercinius orlaivius (per 2025 m. jau 657 vnt.). Dėl neseniai aptikto pramoninio defekto (kai kurių A320neo lėktuvų fiuzeliažo panelių broko) ir programinės įrangos klaidos bendrovė sumažino 2025 m. pristatymų tikslą ~4% – nuo 820 iki ~790 lėktuvų. Tai reiškia, kad per gruodžio mėnesį „Airbus“ turės pagaminti net 133 lėktuvus (beveik rekordas) tam, kad pasiektų šį užsibrėžtą tikslą. Įmonė pranešė lapkritį gavusi 75 naujus užsakymus, iš viso šiemet jau 797 (neto 700 po atšaukimų). Nepaisant fiuzeliažo problemos, „Airbus“ pristatymų tempas vis dar lenkia JAV konkurentą „Boeing“, tačiau pagal naujų užsakymų skaičių atsilieka – Boeing per sausį–spalį užsitikrino neto 782 užsakymus.

• Aviakompanijų plėtra: JAV vežėjai toliau plečia maršrutų tinklą, prisitaikydami prie rinkos pokyčių. Pavyzdžiui, „JetBlue“ paskelbė, jog 2026 m. vasarą pradės kasdienius tiesioginius skrydžius iš Bostono į Barseloną (nuo 2026-04-16) ir Milaną (nuo 2026-05-11). Tuo tarpu ULCC bendrovė „Frontier Airlines“ lapkričio 20 d. atidarė 6 naujus maršrutus iš Fort Loderdeilio oro uosto (į Baltimorę, Čikagą-O’Hare, Dalasą, Detroitą, Šarlotę ir Hiustoną). Ši plėtra vykdoma konkurencingoje aplinkoje, nes kita pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ po bankroto mažina pajėgumus ir uždaro daugelį maršrutų.

Technologiniai ir saugumo aspektai

• Oro erdvės apsaugos sprendimai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM, ministras E. Grikšas) gruodžio 1 d. atrinko 3 pažangius technologinius sprendimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis Lietuvos oro erdvėje. Geriausiais pripažinti konsorciumų „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“ pasiūlyti projektai – kiekvienai komandai skirta 100 tūkst. Eur testavimui, netrukus planuojamas ir antras kvietimas idėjų vystymui. Tikimasi šiuos sprendimus išbandyti ir pritaikyti iki 2024 m. vasario. NATO ir Lietuvos skrydžių valdymo tarnyba „Oro navigacija“ taip pat aktyviai ieško naujų meteorologinių balionų neutralizavimo galimybių po to, kai vien lapkritį fiksuota bent 6 oro erdvės pažeidimų balionais virš Lietuvos, Latvijos ar pasienio zonų.

• Anti-dronų sistemos (Latvija): Rygos oro uostas plečia anti-dronų įrangos diegimą. Aplink oro uostą jau veikia nauji jutikliai ir radarų stotys, o atnaujintas stebėsenos centras greičiau identifikuoja neautorizuotus UAV (dronus) oro uosto zonoje. 2025 m. aplink RIX vidutiniškai kasdien fiksuoti ~2 dronai (iš viso ~100 incidentų). Artimiausiu metu, bendradarbiaujant su Latvijos krašto apsaugos ministerija, planuojama įrengti papildomus radarus ir dronų signalų slopintuvus, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems bepiločių skrydžiams oro uostų rajone.

• Dirbtinis intelektas (Estija): Estijos oro navigacijos paslaugų teikėja EANS testuoja AI pagrįstą UAS konfliktų prevencijos modulį. Intelektualus algoritmas prognozuoja bepiločių orlaivių trajektorijų kirtimus už tiesioginio matomumo zonos ribų (BVLOS) ir bandymuose pasiekė >94% tikslumo lygį. Tokia sistema ateityje padės automatiškai išvengti bepiločių ir pilotuojamų orlaivių susidūrimų oro erdvėje.

• Balionų grėsmės stebėsena: Gruodžio pradžioje startavo nekomercinis įrankis noballoons.lt, skirtas prognozuoti meteorologinių balionų iš Baltarusijos atskridimą į Vilniaus oro erdvę. Šiame interaktyviame puslapyje pateikiamas kalendorius su spalviniu rizikos kodu: žalia, geltona, raudona spalvos žymi mažą, vidutinę arba didelę tikimybę, kad vėjas tądien atneš balionus virš Vilniaus. Sistema kelis kartus per parą atnaujina duomenis, remdamasi viešomis orų prognozėmis ir vėjo krypties modeliavimu (tikrinama, ar vėjas pučia iš Gardino/Lydos regiono link Vilniaus). Nors tai nėra oficialus šaltinis, noballoons.lt suteikia keleiviams, oro uostams ir logistikos operatoriams naudingą papildomą informacijos sluoksnį situacijai įvertinti ir pasiruošti galimiems oro erdvės trikdymams