2017 m. pirmojo pusmečio duomenimis, lėčiausiai keleivių srautas augo Rygos oro uoste – 8,7 proc., arba 220 tūkstančių, ir pasiekė 2,75 mln. aptarnautų keleivių ribą.

Tuo tarpu Lietuvos oro uostuose keleivių šiuo laikotarpiu buvo aptarnauta 15,3 proc., arba 339 tūkstančiais daugiau, t. y. 2,55 mln. Vien tik Vilniaus oro uostas pirmoje šių metų pusėje sulaukė 13,2 proc. daugiau keleivių ir gali pasidžiaugti 1,99 mln. siekusiu keleivių srautu.

Ir nors procentine išraiška pagal aptarnautų keleivių skaičių sparčiausiai regione augo Talino oro uostas – net 16,1 proc., tačiau pagal bendrą keleivių srautą jis vis dar smarkiai atsilieka nuo konkurentų. Iš viso per pirmus šešis 2017 m. mėnesius Estijos sostinės oro uostas aptarnavo 1,18 mln. keleivių.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, pastaruoju metu keleivių skaičių ir skrydžių krypčių augimu gali pasigirti visi trys šalies oro uostai. Maža to, praėjusieji metai visiems Lietuvos oro uostams buvę rekordiniai.

Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį trijuose Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius išaugo 15 proc., iki 2,5 mln. keliautojų. Skrydžių skaičius per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 11 proc.

Pagal lėktuvų keleivių skaičiaus augimą Lietuva itin gerai atrodo ir visos Europos mastu.

Remiantis tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį šalyje oro keleivių srautas padidėjo 13,4 proc., kai tuo tarpu nemažoje dalyje Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos šalių jis neperžengė 10 proc. ribos.