„Aviacijos srautai atsistato pagal optimistinį scenarijų ir tikrai tuo džiaugiamės. Lyginant su priešpandeminiu lygiu, keleivių srautas jau atsistatė 54 proc., tai atitinka Europos oro uostų vidurkį. Bendrame šio rugsėjo kontekste reikia įvertinti tai, kad rekonstrukcijai buvo visiškai uždarytas Palangos oro uostas, o tai irgi mažino bendrą viso tinklo keleivių srautą“, - sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Didžiausia dalis keleivių – daugiau kaip 258 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, o Kauno oro uoste rugsėjį aptarnauta beveik 65,7 tūkst. žmonių. 

Šiuo laikotarpiu fiksuota ir gerokai išaugusi skrydžių pasiūla. Skaičiuojama, kad šalies oro vartuose bendrai vyko 30 proc. daugiau skrydžių nei prieš metus – 3,8 tūkst., palyginti su 2,9 tūkst. Ypatingai greitai atsigauna Kauno oro uostas, kuris rugsėjį aptarnavo 777 skrydžius – vos 6,5 proc. mažiau nei 2019 m., kai aptarnauti 831 skrydžiai.

„Stebime ganėtinai staigų atsigavimą, kuris itin paspartėjo trečią šių metų ketvirtį, visoje Europoje pradėjus vienodinti reikalavimus keliaujantiems. Svarbu ir tai, kad tradicinių vežėjų apkrovimas pasiekė 56 proc., žemų kaštų oro bendrovių – 67 proc., tai reiškia, kad sparčiai artėjame prie prieš pandemiją buvusių apkrovimų, kai jie siekė 80-90 proc.“, - sako A. Stikliūnas.

Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų skrydžiai vykdomi 75 kryptimis, 10 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Iki metų pabaigos planuojama pradėti dar apie 19 krypčių.

Iš Kauno oro uosto iki metų pabaigos planuojama pradėti skrydžius net 8 naujomis kryptimis į Alborgą, Madridą, Malagą, Mančesterį, Helsinkį, Geteborgą, Stoklhomą bei Budapeštą.

Taip pat auga per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių skaičius. Rugsėjį skraidinta 1779 tonos krovinių – 4 proc. daugiau nei pernai ir net 16 proc. daugiau nei 2019 m.