Didžiausia dalis keleivių per tris vasaros mėnesius — daugiau kaip 651 tūkst. aptarnauta Vilniaus oro uoste, Kauno oro uoste  aptarnauta beveik 170 tūkst., o Palangos virš 46 tūkst. žmonių.

Šių metų vasarą, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, kai buvo skraidinta 422 tūkst. žmonių, keleivių skaičius išaugo 105 proc.

Šiuo laikotarpiu fiksuota ir gerokai išaugusi skrydžių pasiūla. Per birželį-rugpjūtį trijuose šalies vartuose įvykdyta 10,7 tūkst. skrydžių, 35 proc. daugiau nei prieš metus, kai tuo metu vyko 7,9 tūkst. skrydžių. Palyginti su 2019 metų birželio-rugpjūčio laikotarpiu, šią vasarą visi trys oro uostai jau pasiekė 63 proc. priešpandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus, o Kauno oro uostas — net 79 proc.

Itin geri rezultatai stebimi krovinių gabenimo segmente — orlaiviais pervežtų krovinių kiekiai šįmet vasarą didėjo palyginus tiek su pernykštės, tiek su 2019 metų vasaros rezultatais. Per tris oro uostus gabenta 5,2 tūkst. tonų krovinių, arba 19,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai gabenta 4,4 tūkst. tonų krovinių. 2019-aisiais lėktuvais pergabenta 4,2 tūkst. tonų krovinių.

„Gerėjantiems Lietuvos oro uostų veiklos rezultatams įtakos turėjo keli faktoriai. Įvestas ES ir kai kuriose kitose šalyse įsigaliojęs skaitmeninis COVID-19 sveikatos sertifikatas labai palengvino skrydžio procedūras. Dėl šios priežasties COVID-19 sertifikatą turintys keleiviai į aktualiausias mūsų regionui šalis galėjo keliauti be jokių ribojimų. Taip pat buvo sėkmingai įgyvendinta Lietuvos oro uostų skrydžių atstatymo strategija, orientuota į pasiūlos ir paklausos atstatymą. Visa tai apjungė tai, kad keleivių noras būti mobiliems ir naudotis oro transportu niekur nedingo, o gal net sustiprėjo, oro bendrovės taip pat augino veiklos apimtis“, — sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Iš viso nuo 2021 metų pradžios Lietuvos oro uostuose fiksuota 1,18 mln. keleivių. Tikimasi, jog augant skrydžių apimtims bei skrydžių kryptims iki metų pabaigos pavyks pasiekti 2,2 mln. keleivių rodiklį.

„Žinoma, viską gali pakoreguoti naujos COVID-19 atmainos. Tačiau, atsižvelgiant į paklausos tendencijas bei oro bendrovių planus, matome, kad mūsų planas gana realistinis, nes visame pasaulyje atsigauna ne tik skrydžiai atostogų kryptimis, bet ir verslo kelionės, kurios rudenį turėtų dar labiau suintensyvėti. Labai svarbu ir tai, kad kai kurios šalys, kurios pasiekė aukštą vakcinacijos lygį — jau kalba apie visišką pandemijos ribojimų atsisakymą, o tai gali turėti įtakos ir tarptautiniams skrydžiams, keleivių srautams“, — sako A. Stikliūnas.

Nuo šių metų liepos iš ir į Lietuvos oro uostus buvo vykdoma apie 80 tiesioginių reguliarių skrydžių maršrutų, palyginimui — rekordiniais keleivinei aviacijai 2019 metais buvo vykdoma daugiau nei 90  maršrutų. Jau spalį planuojama, kad krypčių skaičius padidės iki 83, o lapkritį – iki 86  maršrutų. 

Visus esamus ir artimiausiu metu planuojamus skrydžių maršrutus iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje  www.vilnius-airport.lt/kryptys