Sklandytojų slėnio sparnai

Titulinis
Straipsniai
Istorija
Sporto aviacija
Sklandytojų slėnio sparnai

Paskelbta: 2012-01-12

Vokiečių okupacijos metais (1942–1944) jaunimas buvo įsitikinęs, kad Lietuva taps laisva ir jai bus reikalingi lakūnai. Vykstant Antrajam pasauliniam karui jauni žmonės mokėsi sklandyti Virbaliūnų šlaite prie Kulautuvos. Jie norėjo būti pasiruošę, kai Lietuvai tapus laisva, bus reikalingi lakūnai.

Sklandymo stotis

Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais (1944–1957), kai lietuviams buvo draudžiama skraidyti net sklandytuvais, o į karinės ir civilinės aviacijos mokyklas jų iš viso nepriimdavo, šlaitai ir panemunės pievos prie Kulautuvos tapo visų Lietuvos jaunuolių, norinčių skraidyti, centru. Už 20 km esantis Kaunas buvo Lietuvos aviacijos centras, susikūręs dar Nepriklausomybės laikais. Dalis universiteto, vėliau – Politechnikos instituto dėstytojų ir studentų stengėsi aviacinį sąjūdį tęsti. Sklandymo instruktoriai, kurie išvengė lagerių, trėmimų, priverstinės emigracijos, vadovaujami talentingo sklandytuvų konstruktoriaus Broniaus Oškinio, mokė jaunimą ir kovojo už teisę skraidyti, pirmiausiai – bemotoriais orlaiviais. Ir tą teisę pagaliau iškovojo, 1956 metais įsteigus valstybinę (DOSAAF) sklandymo stotį.

Virbaliūnų šlaite prie Kulautuvos.

3 nuotr.

Geriausieji iš geriausių

1942–1957 metų Kulautuvos sklandymo instruktoriais buvo Vytautas Vaitkus, Vytautas Peseckas, Zdislovas Koronkevičius, Zenonas Brazauskas, Jonas Balčiūnas, Antanas Kuzmickas. Pasižymėjo sklandytojai Romualdas Putra, Anatolijus Speičys, Algirdas Vilimas, Leonardas Kutkus, Vladas Drupas, Vytautas Dovydaitis, Stepas Tamulis, Edvardas Bulanavičius, Viktoras Tamošiūnas, Raimundas Kavaliauskas.
Sovietų Sąjungos masinio sklandymo sąjūdis buvo likviduotas 1937 metais. Po Antrojo pasaulinio karo paplitus sraigtasparniams, oficialios žinybos sklandymą laikė neperspektyvia, karinio pritaikymo neturinčia veikla, finansavo tik šalies rinktinės sklandytojų ir kelių aviacijos sporto klubų skraidymus. Tokio požiūrio nepripažino aviacinės Vakarų valstybės, ir toliau sklandymą laikiusios pirmuoju etapu net rengiant karo lakūnus.

Palaikė sklandymo apologetą

Todėl apmirusiam sovietiniam sklandymui naujos gyvybės įliejo fanatiškasis sklandymo apologetas Bronius Oškinis, kurio projektus palaikė negausūs Maskvos DOSAAF žinybos entuziastai.
1953–1959 metais Sovietų Sąjungoje buvo pagaminta apie pustrečio tūkstančio B. Oškinio konstrukcijų sklandytuvų (BrO-9, BrO-11 ir BrO-12), o Kauno sklandytojai tapo pavyzdžiu visos didelės šalies sklandytojams, sugebėdavę pasiekti termikus, naudodamiesi tik savos konstrukcijos mechaniniais išvilktuvais, nes neturėjo lėktuvų.
Lietuvos sklandytojų slėnio prie Kulautuvos nepertraukiama veikla užtikrino ir vėlesnį sportinės aviacijos (lėktuvais, parašiutais, skraidyklėmis, parasparniais, sportinių sklandytuvų konstravimu ir statyba) vystymąsi bei Lietuvos išlikimą aviacine valstybe.

Istorija