Kodėl sraigtasparniai neskraido dideliame aukštyje?

Paprastas lėktuvas, kuriuo jūs vykote į pastarąsias savo atostogas, įprastai skraido 9-12 km aukštyje ir dėl to nė kiek neprakaituoja. Pilotai geria kavą, keleiviai žvalgosi pro langus, o lėktuvas dirba įprastu režimu ir niekas dėl skrydžio aukščio jo technikos stebuklu nevadina. Žvalgybinis Šaltojo karo laikų herojus „Lockheed U-2“ gali pakilti ir į didesnį nei 24 km aukštį, tačiau ir tai nebuvo riba –  kitas žvalgybinis lėktuvas „Lockheed SR-71 Blackbird“ skraidė beveik dviem kilometrais aukščiau.

Lėktuvų skrydžio principas yra visiškai kitoks nei sraigtasparnių. Jie juda pirmyn, sukurdami oro srautus aplink savo sparnus bei fiuzeliažą ir taip generuodami keliamąją jėgą. Tuo tarpu sraigtasparniai pasikliauja sraigtais, kurių mentys iš esmės taip pat yra sparnai – besisukdamos jos skrodžia orą, kol susidaręs slėgių skirtumas pakelia orlaivį aukštyn. Taigi, sraigtasparnis reikalingą keliamąją jėgą gali sugeneruoti ir nejudėdamas pirmyn, todėl ir gali kilti bei leistis vertikaliai.

Kaip žinote, didesniame aukštyje oro tankis yra mažesnis. Taigi, norėdami išsilaikyti ore lėktuvai turi arba skristi labai greitai, arba turėti labai ilgus ir efektyvius sparnus, kad  ir to nedidelio oro likučio pakaktų keliamajai jėgai sukurti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „Lockheed SR-71 Blackbird“ turėjo skristi didesniu nei 3540 km/val. greičiu. Sraigtasparniai tiesiog negali taip greitai įsukti savo sraigtų, kad šie išliktų efektyvūs ir retesniame ore. Nėra nei tokių variklių, kurie galėtų taip įsukti sraigtą, nei, tikriausiai, tokių sraigtų, kurie atlaikytų tokią žiaurią išcentrinę jėgą. Net jei tokį mechanizmą pavyktų sukurti, jis nebūtų labai patikimas. O ir poreikio tam tiesiog nėra – sraigtasparnių darbas įprastai didelio aukščio nereikalauja.

Žinoma, kaip tuoj matysite, egzistuoja būdų kaip galima priversti sraigtasparnį pakilti bent šiek tiek aukščiau. Visų pirma, reikia patikimo ir labai galingo variklio bei sraigto. Antra, pats sraigtasparnis turi būti kiek įmanoma lengvesnis. Galiausiai, žinoma, ir pilotas turi būti labai įgudęs ir drąsus, nes skrydis į rekordinį aukštį tiesiog negali būti paprastas.

Jeanas Boulet vienos kelionės metu netyčia pasiekė du rekordus

Jeanas Boulet, legendinis prancūzų aviatorius, nugyveno ilgą ir audringą gyvenimą. Aviacija jis domėjosi nuo ankstyvos jaunystės ir visada buvo karštai į ją įsitraukęs. Būdamas 27-erių 1947 metais Boulet buvo pasamdytas dirbti SNCASE – įmonėje, kuri vėliau virto „Sud Aviation“. Vėliau jis perėjo dirbti į „Aérospatiale“ sraigtasparnių diviziją.

Boulet norėjo tapti Prancūzijos karinių oro pajėgų sraigtasparnio pilotu, todėl mokytis šio darbo paslapčių trumpam išvyko į JAV. Čia jis tapo vienu pirmųjų užsieniečių, pilotavusių Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų sraigtasparnį. Per kelerius metus Boulet tapo vienu geriausių sraigtasparnių pilotų visame pasaulyje, tačiau didžiausią savo pasiekimą jis pasiliko antrajai gyvenimo pusei.

Tą birželio 21 dieną Boulet sraigtasparnis šovė aukštyn tarsi greitasis liftas kokiame nors dangoraižyje. Orlaivis sparčiai kilo, nepalikdamas abejonių, kad rekordas bus pasiektas. Kadangi sraigtasparnio kabina nebuvo hermetizuota, Boulet teko naudoti deguonies kaukę, tačiau tai buvo menkas nepatogumas tokiame įspūdingame žygyje. Galiausiai sraigtasparnis pasiekė triuškinantį 12440 metrų aukštį – šis rodiklis atrodo juokingas lėktuvų pilotams, tačiau tai buvo didžiulis pasiekimas sraigtasparniui. Galbūt Boulet  „Lama“ būtų pakilęs dar bent keliais metrais aukščiau, tačiau oro pritrūkęs variklis ėmė ir užgeso. Tikriausiai nėra nieko baisesnio, nei staiga nutilęs variklio griausmas, kai žinai, kad keliaudamas žemyn jo jau nebeišgirsi. Kad išgyventų Boulet turėjo pagerinti dar vieną rekordą – ilgiausio nusileidimo sraigtasparniu be veikiančių variklių.

Fredo Northo bandymas ir nesėkmė?

Kai rekordas gyvuoja nuo 1972 metų, nieko keisto, kad atsiranda drąsuolių, norinčių jį pagerinti. Juk tas „Aérospatiale SA 315B Lama“ sraigtasparnis ir savo laikais nebuvo technikos stebuklas, tai šiandien tikrai turime ką nors, kas galėtų sudaužyti šį rekordą į šipulius, tiesa?

Pats Northas teigia, kad pasiekė 12954 metrų aukštį – savo sraigtasparnį iškėlė į 514 metrais didesnį aukštį nei anksčiau minėtas tautietis Boulet. Šis rekordas būtų išties įspūdingas, tačiau Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) jo taip ir neužfiksavo – oficialiai sraigtasparnio aukščio skrydžio rekordas vis dar priklauso Boulet. Dar daugiau – informacijos apie Northo skrydį internete yra nedaug. Na, žinoma, neskaitant paties skrydžio autoriaus svetainės, kurioje jis vadinamas rekordininku.

Net sunku pasakyti, kuo nepasirūpino Northas. Jo interneto svetainė pasakoja apie pastangas, darbą ir drąsą, kurių reikėjo siekiant šio rekordo. Tai kodėl nebuvo informuota FAI? Kodėl sraigtasparnyje nebuvo aukštį neginčijamai patvirtinančio barografo? Šis skrydis įvyko ne taip jau seniai, todėl viskas buvo filmuojama ir fotografuojama šiuolaikinėmis priemonėmis. Ir vis tiek rekordas nebuvo patvirtintas, todėl daug žmonių abejoja, kad Northui pavyko pasiekti tai, ką jis mano, kad pasiekė.

Kad ir kaip ten bebūtų, sraigtasparniams bus sunku pakilti į didesnį nei 13 km aukštį. Oficialus rekordas gyvuoja jau 47 metus (!), todėl jau būtų laikas jį pagerinti.