Autorius: Tomas JOKUBONIS
XX a. JAV ekonomikos istorikai liko taip ir nesutarę, kas JAV užsienio politikoje žengia pirmasis: ar Rokfelerio doleris, ar Amerikos vėliava. Tačiau vieningai sutarė nuomonėje: kad po Rokfelerio dolerio, ar Amerikos vėliavos visada žengia Amerikos kareivio batas. Vieni istoriniai šaltiniai teigia, kad 1919 metais Igoris Sikorskis pasiekė JAV krantus su 60 dolerių piniginėje, kiti pagražina – kad su 600. Treti tiesiog tai pavadina „be cento“. Bet kaip nepavadintum – tada tai buvo viso Pasaulio būsimosios kovinių sraigtasparnių pramonės pinigai. ... Bet neskubėkim su skaičiavimais ir išvadomis. Lemtingą 5 tūkstančių dolerių čekį žymiam JAV kovinių sraigtasparnių konstruktoriui Igoriui Sikorskiui kadaise išrašė ne Rokfeleris, ar JAV Vyriausybė, o meno pasaulio žvaigždė, pianistas ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas.
Dar būdamas berniukas Igoris Sikorskis (1889 – 1972) paskutinį XIX amžiaus dešimtmetį svajojo sukurti sraigtasparnį pagal garsųjį Leonardo Da Vinči piešinį.
Trys gyvenimo karjeros
Dar būdamas berniukas Igoris Sikorskis (1889 – 1972) paskutinį XIX amžiaus dešimtmetį svajojo sukurti sraigtasparnį pagal garsųjį Leonardo Da Vinči piešinį. Idėją kurstė Žiulio Verno apysakos apie skrajojančius laivus. Tad jau 1909 Sikorskių namo Kijeve kieme atsirado pirmasis, medinis, šios svajonės prototipas. 25 arklio jėgų variklis per medinių skriemulių ir diržų reduktorių suko Leonardo Da Vinči sukurtus sraigtus. Iškentęs galybes nusivylimų jaunuolis turėjo mesti šį užsiėmimą – aparatas nekilo daugiau 2 centimetrų. Tie du centimetrai pasaulį nustebino tik po 3 dešimtmečių. Tačiau stebina ir iki šių dienų.
Nusivylimas netruko ilgai. Kad aeroplanas turi būti kitoks – netruko patarimais prisidėti ir kaimynai. Kijevą jau buvo pasiekę pirmieji nebylūs kinofilmai, akomponuojami pianino ar pučiamųjų orkestro – paaiškinantys, ką tas jauniausias Sikorskių vaikas tėvų namo kieme išdarinėja. O kad vos po 10 metų visiems teks „bėgti į Ameriką“ – tada niekas dar net nepagalvojo.
1912 rugsėjį Rusijos kinematografas ir laikraščiai iliustravo jau visai kitokią sceną. 23-metis I. Sikorskis nusileidžia su savos konstrukcijos S-6B biplanu, ir sušalęs po savo 90 minučių skrydžio iki 1,5 kilometro aukščio – kviečiamas vakarieniauti pas Michailą Vladimirovičių Šidlovskį, buvusį aukštą jūrų laivyno karininką, verslininką, pradėjusį naujas investicijas Baltijos Vagonų Gamykloje Rygoje, automobilių gamybai, kur lėktuvų pramonė vis dar buvo „po istoriniu klaustuku“.
- Jei aš laimėsiu šį karinį konkursą (prizas 30 tūkstančių rublių, apie 15 tūkstančių dolerių) – pralemeno jaunuolis vakarienės metu - ir jūsų fabrikas gaus užsakymų gaminti mano lėktuvus – davai pradėkim projektuoti keturmotorį lėktuvą, galėsiantį vežti 8-12 keleivių ir skristi 500-800 kilometrų ...
- Ne !!! - griežtai atsakė M. V. Šidlovskis – Šį lėktuvą jūs pradėkite gaminti tuojau pat.
Netrukus, pirmą valandą nakties, buvo surinkti darbuotojai, stalas serviruotas vynu, ir visiems buvo pranešta apie didžią keturmotorių lėktuvų ateitį.
Po mėnesio Igoris laimėjo kariuomenės konkursą, biplanai S-6B buvo užsakyti, o keturmotorius lėktuvus I. Sikorskis sukūrė net du – 1913 metais „Ruskij Vitiaz“ ir „Ilja Muromec“ 1914-tais.
Iki viso kolektyvo Revoliucinės egzekucijos tada dar buvo likę net 7 metai. Bet netruko išaušti ta diena, kai I.Sikorskio kaip Rusijos pramonininko karjera – baigėsi.
Vieni istoriniai šaltiniai teigia, kad 1919 metais Igoris Sikorskis pasiekė JAV krantus su 60 dolerių piniginėje, kiti pagražina – kad su 600. Treti tiesiog tai pavadina „be cento“. Bet kaip nepavadintum – tada tai buvo viso Pasaulio būsimosios kovinių sraigtasparnių pramonės pinigai.
Antroji jaunystė Niujorke
Niujorke Igoris Sikorskis glaudėsi rusų inteligentijos bendruomenėje. Tautiečių emigrantų padedamas, ir subūręs keletą buvusių pirmojo Rusijos KOP karininkų – 1923 metais įsteigė „Sikorsky Aero Engineering Corporation“. Kompanijos „fabrikas“ buvo po atviru dangumi Niujorko Long Ailando paukščių fermos teritorijoje, kuriame dirbo net du samdomi darbininkai. Istorikai pokštauja, kad pirmojo S-29 gamybai buvo naudojami išmestų lovų karkasai, o darbininkai mokėjo net naudotis rankiniais įrankiais …
Aviacijos Pasaulis jau rašė: „Lėktuvų gamyboje tėra vienas pavojus. Tai garantuota galimybė numirti iš bado“ - tai buvo nuolat tada kartota I. Sikorskio frazė. Nebuvo viskas taip juoda ir tragiška, o meno pasaulio garsenybės Sergejaus Rachmaninovo 5 tūkstančių dolerių išrašytas čekis nebuvo skirtas „fabrikui“ persikelti į angarą „su varvančiu stogu“ į istorinį Long Ailando, Ruzvelto aerodromą. S-29 taip pat nebuvo vienintelis firmos projektuojamas lėktuvas, o „Sikorskio“ hidroplanų salonai buvo labai ištaigingi. Gal ten ir buvo panaudoti keli renesanso laikų baldų elementai, kurie moderniame ir augančiame Niujorke tada jau buvo metami į gatvę, kaip senos mados atgyvenos. Tačiau lėktuvą S-29A Niujorko laikraščiai tikrai pavadino “a triumph of Russian ingenuity and perseverance” - Rusijos išradingumo ir atkaklumo triumfu. Taip pat yra tiesos, kad būtent tas hidroplanas, kurio užbaigimas buvo paremtas muzikos istorijos garsenybės S. Rachmaninovo – patyrė katastrofą. Sikorskio vardas tada skambėjo Morzės abecėle telegrafais, mirgėjo laikraščiuose, girdėjosi retro radijo imtuvų garsiakalbiuose. Na o skaitytojų, eilinių amerikiečių keiksnojimai „kokio bieso taip toli skrido su tokiu brangiu daiktu“ - amžininkų taip ir neliko tvirtai užfiksuoti.
Lėktuvas S-29A iškėlė I. Sikorskio asmenybės reputaciją kaip didelių orlaivių gamintojo, kas netrukus buvo akceptuota ir JAV Vyriausybės „didžiojo“ oro transporto vystymo planuose. Užplūdo investuotojai. Firma pakeitė pavadinimą į „Sikorsky Manufacturing Company“, o netrukus į „Sikorsky Aviation Company“. Jau 1928 metais vyko stabili S-38 gamyba, o nauji amfibijų projektai stebino užsakovus, ypač to laikmečio gigantą Pan American Airways ir didžiausią to laikmečio JAV lėktuvų gamintoją United Aircraft, kuris ir nupirko visą I.Sikorskio firmą 1929 metais.
Tuo baigėsi antroji I.Sikorskio karjera trukusi vėl vos septynetą metų. Igoris tapo pačiu turtingiausiu kompanijos darbuotoju, tačiau dirbo joje iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Šiandien Niujorko Long Ailandas – tankiausiai apgyvendintas Niujorko rajonas. O „Roosevelt Field“ - yra nebe aerodromas, o vienas didžiausių prekybos centrų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kompanijos „fabrikas“ buvo po atviru dangumi Niujorko Long Ailando paukščių fermos teritorijoje, kuriame dirbo net du samdomi darbininkai.
Trečioji karjera – vaikystės kiemo svajonė
Igorio Sikorskio sraigtasparniai – tai trečioji jo gyvenimo karjera. Jau 1938 metais United Aircraft (dabartinė UTC) skyrė biudžetą savo vyriausiam konglomerato inžinieriui I. Sikorskiui – parengti vertikalaus kilimo orlaivio prototipo eskizus. Tai nebebuvo moksleivio užsidegimas įgyvendinti Leonardo Da Vinči idėją, o „kad aeroplanas turi būti kitoks“ nebebėrė smagių patarimų kaimynai. Sraigtasparniai pasaulyje tada pakildavo jau aukščiau, nei 2 centimetrus, kaip kad buvo Sikorskių namo kieme 1909 metais Kijeve.
1939 metais pradėtas konstruoti pirmasis pilotuojamas sraigtasparnis lėmė visą tolimesnį “Sikorsky Aircraft” įvaizdį. “Igorio nakties košmaru” vadino draugai jo pirmąjį kūrinį, kai iš labai preciziškai pagamintų detalių, bet labai keistų brėžinių, vakarais gamyklos ceche pradėjo atsirasti pirmasis sraigtasparnis. “Skrydis juo priminė laukinių mustangų tramdymą” – tokie buvo pirmieji įspūdžiai. Bet labai netrukus JAV Federalinė Aviacijos Administracija įteikė Igoriui Sikorskiui pirmąją pasaulyje sraigtasparnio piloto licenciją. O nuaidėjus pirmiesiems Antrojo pasaulio karo mūšiams sraigtasparnių ateitis atsirado ir JAV Ginkluotųjų pajėgų karinių užsakymų formavimo filosofijose. 1942 – 1944 metais pagaminti net šimtas trisdešimt vienas “Sikorsky S-47” tapo pirmaisiais serijiniais sraigtasparniais pasaulyje ir pirmaisiais sraigtasparniais JAV armijoje, o taip pat ir vieninteliais sraigtasparniais dalyvavusiais Antrajame pasauliniame kare. Bet ir vėliau “Sikorsky Aircraft” korporacijai ne kartą nusišypsojo neregėta sėkmė pasaulio aviacijos pramonės istorijoje. Čia buvo kuriami ir gaminami komerciniai, koviniai ir net prezidentiniai “Sikorsky Aircraft” sraigtasparniai, skraidinę visus JAV Prezidentus nuo Dvaito Eizenhauerio iki šių dienų.
Sikorskis kartą buvo pristatytas per pažintinę vakarienę kaip sraigtasparnio „išradėjas“.
Maloniai pataisęs kalbėtoją, jis pabrėžė, kad jis ir jo inžinierių komanda „paprasčiausiai“ tik neatsiliko nuo avangardinių aeronautikos technologijų, kurias pritaikė sėkmingam orlaivio, galinčio atlikti vertikalųjį skrydį, suprojektavimui ir sukonstravimui.
Viso JAV emigracijoje Igoris Sikorskis sukūrė 17 lėktuvų ir 18 sraigtasparnių tipų. 1954 metais išėjo į pensiją. Tačiau iki pat mirties, 1972 metų, liko kompanijos konsultantu.
(BUS DAUGIAU)