Pavieniai mėgėjai Kaune aviamodelius bandė daryti ir anksčiau, o Aušros gimnazijos moksleivis Leonas Kinaitis jau 1933 03 28 Kaune pasiekė pirmąjį modelių išsilaikymo ore rekordą – 34,0 sekundės. 1935 01 03 Manaituose įvyko pirmosios neoficialios aviamodeliavimo varžybos. Jų metu Alfonso Pranskėčio sklandytuvo modelis K1 nuskrido 50 m, išsilaikė ore 20 s, P. Motiekaičio inercinis sraigtasparnio modelis R2 pakilo į 16 m aukštį ir nuskrido 60 metrų. Pirmosios oficialios aviamodelių ir oro balionų varžybos įvyko 1935 Kaune.

1938 Lietuvos Tautinėje olimpiadoje Kaune aviamodeliuotojai varžėsi sklandytuvų ir motorinių modelių skridimo tolio ir trukmės rungtyse. Per 42 skridimus geriausių rezultatų pasiekė Vytautas Šakalys, Viktoras Ožinskis ir P. Motiekaitis. 1939 Lietuvos rinktinė dalyvavo Skandinavijos šalių varžybose Suomijoje ir Baltijos šalių pirmenybėse Kaune, kur užėmė trečią komandinę vietą.

Iki 1940 aviamodeliavimui vadovavo, rengė kursus Kaune Lietuvos aeroklubas. 1940 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos asmeninės aviamodeliuotojų varžybos (dalyvavo 38 sportininkai su 63 modeliais) ir kambarinių modelių varžybos (dalyvavo 37 sportininkai). Iki 1940 būrelių vadovais buvo V. Biberšteinas, V. Šakalys, Anatolijus Speičys, Vytautas Vaitkus Kaune, A. Beresnevičius Biržuose, A. Pranskėtis Panevėžyje. Sovietų okupacijos metais pirmasis aviamodeliavimo būrelis įsteigtas 1946 Panevėžio berniukų gimnazijoje (vadovas P. Motiekaitis). Nuo 1947 Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS pirmenybėse. 1949 Vilniaus aeroklube įkurta Aviamodelizmo laboratorija. 1949 įvyko pirmosios komandinės Lietuvos varžybos, nuo 1956 rengiamos pirmenybės. 1957 išleista P. Motiekaičio ir A. Pranskėčio knyga Jaunasis aviamodelistas. Nuo 1965 Lietuvos aviamodeliuotojai dalyvauja pasaulio čempionatuose. 1951 Lietuvoje veikė daugiau kaip 70 aviamodeliavimo būrelių, respublikinėse varžybose dalyvavo 102 sportininkai, 1983 veikė daugiau kaip 240 būrelių, kuriuose užsiiminėjo per 5000 aviamodeliuotojų, iš jų 2 tarptautinės klasės ir 24 sporto meistrai.

Didžiausių laimėjimų pasiekė P. Motiekaitis (sraigtasparnių modeliai su gumos varik­liais, lėktuvų ir hidroplanų modeliai); 1948–81 jis 16 kartų gerino pasaulio ir 22 kartus SSRS rekordus. Stasys Nugaras (1939–93) įvairiose modelių klasėse 40 kartų tapo Lietuvos čempionu, gerino Lietuvos rekordus. SSRS čempionai (įvairių modelių) buvo: P. Motiekaitis (1948), Alis Baublys (1961), Rimas Jonas Šurna (1965), Gintaras Šablinskas ir Rimutis Paužuolis (1981), Jonas Adamonis (1982–84 ir 1986), Rimantas Indrišionis, Rolandas Jasmontas, Sergejus Krenas (visi 1988). Lietuvos oro kautynininkų rinktinė 1981 ir 1984 tapo SSRS čempione. 1985 Europos čempionu tapo oro kautynininkas R. Jasmontas. 1965 R. J. Šurna (sklandytuvo modelis) komandinėse pasaulio pirmenybėse laimėjo trečią vietą. 1975 Alfonsas Pranskėtis 68 Generalinėje FAI konferencijoje apdovanotas Paulio Tissandier diplomu Už nuopelnus aviacijos sporte.

1994 įsteigta Lietuvos aviamodelių sporto federacija. 1995 01 veikė 22 aviamodeliavimo klubai, 44 sekcijos, modelius gamino 657 aviamodeliuotojai. 1997 pirmosiose Pasaulio aviacinių sporto šakų žaidynėse Danas Babenskas iškovojo trečią vietą. 2001 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate Laurynas Girčys (modelių su gumos varikliu F1B klasė) užėmė antrą, 2002 Europos čempionate ir pasaulio jaunių čempionate – trečią vietas. 2003 Europos oro kautynių modelių čempionate Audrius Rastenis pelnė aukso, Lietuvos komanda – bronzos medalį.

2005 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate Marius Bliujus užėmė 3 vietą, Lietuvos komanda (M. Bliujus, Tomas Mackus, Laurynas Girčys modelių su gumos varikliu F1B klasė) tapo čempione. 2006 Pasaulio taurės įvairių klasių laisvai skraidančių modelių varžybose Sigitas Jakutis, Virginijus Ivančikas užėmė 2 vietą, Rolandas Mackus – 2 ir 3 vietas. 2007 Pasaulio taurės etape Olandijoje, 2008 Vokietijoje oro kautynių modeliais nugalėjo A. Rastenis, 2007 Prancūzijos čempionate, 2008 varžybose Vokietijoje ir Prancūzijoje salėje radijo bangomis valdomais pilotažiniais modeliais – Donatas Paužuolis. 2009 Pasaulio oro žaidynėse Turine (Italija) D. Paužuolis tapo radijo bangomis valdomų F6A klasės modelių čempionu, F6B klasėje iškovojo bronzos medalį. 2009 Europos čempionate Serbijoje ir 2010 pasaulio čempionate Vengrijoje A. Rastenis tapo oro kautynių modelių vicečempionu, 2012 ir 2018 – pasaulio čempionu. 2010 pasaulio čempionate jaunių komanda modeliais su gumos varikliu užėmė trečią vietą. 2011 ir 2012 D. Paužuolis tapo radijo bangomis valdomų modelių Baltarusijos ir Suomijos čempionu, 2011–2019 tarptautinių varžybų įvairiose šalyse nugalėtoju ir prizininku, 2013 Vokietijoje I FAI pasaulio čempionate radijo bangomis valdomais F3P klasės modeliais – pasaulio vicečempionu, 2015 pasaulio čempionate Lenkijoje – trečios vietos laimėtoju, 2015 Pasaulio oro žaidynėse Dubajuje ir 2019 pasaulio čempionate Graikijoje (F3P–AFM modelių klasė) – čempionu. 2017 D. Paužuolis Šveicarijos, Suomijos, Lenkijos čempionatuose ir Pasaulio taurės etapuose F3P klasės modeliais atskiruose pratimuose užėmė pirmą–trečią vietas, pasaulio čempionate Prancūzijoje – trečią vietą, Europos čempionate A. Rastenis F2D klasių modeliais iškovojo antrą, Lietuvos komanda (A. Rastenis, Vaclovas Čyžas, Vytautas Rimša) – pirmą vietą, pasaulio čempionate Vengrijoje laisvojo skridimo modeliais Lietuva komandinėje įskaitoje buvo antra. 2018 Arūnas Grašys laisvojo skridimo taimerinių modelių klasėje tapo Europos vicečempionu. 2012 pasaulio čempionate Lietuvos komanda oro kautynių modeliais iškovojo antrą, 2013 Europos čempionate – trečią vietą, 2019 Europos čempionate kordiniais modeliais lenktyninių modelių F2C klasėje – antrą, Pasaulio čempionate Heraklione, Graikijoje, radijo bangomis valdomais F3P klasės modeliais D. Paužuolis – Pasaulio čempionas! Pasaulio čempionate JAV laisvojo skridimo taimeriniais modeliais mūsų respublikos komanda (V. Furmaniukas, P. Furmaniukas ir D. Babenskas) – pirma tarp 23 komandų.

Išskyrus Donato Paužuolio pergalę Šveicarijoje F3P klasės modeliais, 2020 m. tarptautinių varžybų dėl COVID–19 apribojimų beveik nebuvo.

2021 m. mūsų sportininkai dalyvavo keliose varžybose Lenkijoje, Rusijoje ir Italijoje. Išskyrus antrąsias vietas užėmusius Vytautą Rimšą (Rusijos Federacija, F2D), Nerijų Žukauską su Gintaru Šablinsku (Lenkija, Wierzawice, F2C) ir Modestą Snukiškį (Lenkija, Kietrz, F1A), geresnių rezultatų tarptautinėje arenoje nepasiekta.

2022 m. tarptautinėje arenoje gerai pasirodė Virginijus Furmaniukas, Donatas Pampikas, Modestas Snukiškis, Darijus Atkočiūnas, Vytautas Rimša, Audrius Rastenis, Henrikas Aukštakis, Donatas Paužuolis.

2003 m. prasideda įspūdingomis Donato Paužuolio pergalėmis Pasaulio čempionate F3P klasės modeliais Jonavoje, ir Audriaus Rastenio, Vytauto Rimšos, Nerijaus Žukausko ir Gintaro Šablinsko, Rolando Mackaus, Ričardo Šiumbrio rezultatais tarptautinėse varžybose.

2024 m. džiugina Donato Paužuolio pergalės Šveicarijoje, Donato Pampiko pergalė Lenkijoje, Gintaro Kuckailio – Čekijoje, gerus rezultatus rodo Ričardas Šiumbrys, Audrius Rastenis, Henrikas Aukštakis, jaunė Sofija Rastenis, Adas Šiumbrys, Gintaras Kuckailis, Rolandas Mackus, Danas Babenskas.

Respublikoje atskiri modeliuotojai ne kartą ir ne du yra iškovoję respublikos ir Pabaltijo čempionų vardus, ne kartą gerino respublikos rekordus. Tačiau čempionų čempionas – vilnietis Stasys Nugaras (1939–1993), kuris net keturiasdešimt kartų įvairiose modelių klasėse buvo respublikos čempionu ir daugelį kartų įvairiose modelių klasėse gerino respublikos rekordus.

Nuo paprasčiausių aviamodelių, kurie pirmą kartą pakilo į Lietuvos padangę, mus skiria devyniasdešimt metų. Ryšium su tuo negalima nepaminėti tų būrelių vadovų, kurie daug jėgų ir sveikatos atidavė šiam sportui, kurie nusipelno padėkos žodžio. Tai panevėžiečiai P. Daukas, V. Simonavičius ir Ž. Velička, šiauliečiai J. Misiūnas ir V. Gaškauskas, šilutiškis I. Mikalauskas, klaipėdietis V. Butkin, kauniečiai A. Arbačiauskas, Z. Brazauskas, A. Kolosauskas, J. Stankevičius, V. Bičiūnas, Z. Augevičius, A. Lenartavičius, uteniškiai R. Zaranka ir R. Mackus, varėniškiai V. Dunderis ir R. Žilinskas, jurbarkietis V. Soroka, prieniškiai G. Bartkevičius, V. Raulinaitis, garliaviškis A. Sakalauskas, alytiškiai V. Morkus, G. Vaitekūnas, radviliškietis V. Karmonas, lazdijietis V. Masėnas, anykštėnai A. Kovaliūnas ir R. Steponėnas, biržiečiai A. Milevičius, V. Jukna, D. Atkočiūnas, G. Trimakas, plungiškis J. Gurevičius, S. Leminskas iš Naujosios Akmenės, tauragiškis J. Krencius, kuršėniškis V. Steponavičius, vilniečiai A. Pranskėtis, A. Kalganovas, R. Paužuolis, V. Silickas, J. Strazdas, J. Žamoitis, A. Bukauskas, V. Žaliukas, širvintiškis A. Antipenkovas, panevėžietis V. Salogubovas, šilutiškis K.Paldauskas, zarasiškis A. Kuzma, marijampolietis M. Karčiauskas ir kt.

Aviamodelių sporto raida nuo 1934 iki 1941 m. ir nuo 1946 iki 2020 metų aprašyta pirmose penkiose knygelėse „Aviamodelių sportas Lietuvoje“.

Didelį darbą organizuojant aviamodeliavimo sporto veiklą Lietuvoje, rengiant varžybas ir ruošiant sportininkus, atliko ir atlieka Lietuvos aviamodelių sporto federacija (LASF), įsteigta 1994 m. 2016 m. vasario 3 d. įvykusioje LASF ataskaitinėje–rinkiminėje konferencijoje šeštai kadencijai prezidentu perrinktas A. Bukauskas, viceprezidentais išrinkti – N. Žukauskas, V. Ivančikas, M. Timofejevas, M. Žemaitaitis, E. Paužuolienė ir P. Vėželis.

2019 m. kovo 16 d. įvyko LASF ataskaitinė–rinkiminė konferencija, kurioje eilinį kartą prezidentu perrinktas Andrius Bukauskas. 2021 m. kovo 5 d. įvyko LASF eilinė ataskaitinė–rinkiminė konferencija. Dėl COVID–19 karantino ji vyko nuotoliniu būdu per Zoom platformą. Jos metu išrinktas naujasis LASF prezidentas – Mantvydas Latvėnas. 2023 m. vasario 4 d. įvykusioje LASF ataskaitinėje–rinkiminėje konferencijoje prezidentu išrinktas Marius Bliujus.

Petro Motiekaičio sraigtasparnių F1F klasės modelių ir lėktuvų modelių su gumos varikliu F1 atviros klasės modelių pasaulio rekordai
 

FAI iš tarptautinės modelių kvalifikacijos panaikino sraigtasparnių F1F klasę ir pasaulio rekordai joje nebefiksuojami.