Įprasta, kad mėgėjiška lėktuvo konstrukcija atsiranda ir gyvena kaip originalus vienetinis kūrinys. Bėgant laikui, autorius jį pamažu keičia, tobulina. Kartais savadarbiai orlaiviai keliauja iš rankų į rankas ir kiekvienas jo savininkas vis atranda „ką patobulinti”. Kėdainiškis Gintas Gailiūnas pernai į orą pakilo su ryškiu geltoniu spindinčiu vienviečiu „Apelsinu”, ant kurio šono užrašyti inicialai RK-7 – ne jo vardo ir pavardės santrauka. Tokie patys gali atsirasti ir dar ant trijų šalyje statomų lėktuvų.

Patikimi sparnai 

„Sparnai – kaip „Zylės”, bet sutvirtinti dvigubu lonžeronu. Priekinė dalis iki jo dengta iš stiklo audinio suformuotu kevalu. Šis taip pat dukart storesnis, nei įprastai daroma sklandymui skirtiems sparnams. Taip sudaryta „dėžutė” gerai atlaiko sukimo deformacijas”, – sakė Gintas. Nerviūras kėdainiškis klijavo formaldehidiniais klijais, kurie atsparūs drėgmei. Jis prisimena, kad visus darbus nuo pradžių priekabiai prižiūrėjo R.Kalinauskas. Kvietė statytojas ir Lietuvos aviakonstruktorių federacijos inspektorius, kad jie laiku perspėtų dėl galimų statybos klaidų.

„Kai tikrinome sparno tvirtumą, apkrovėme jį 360 kg svoriu. Konstrukcija net nebrakštelėjo, tik 6 mm palinko. Pagal skaičiavimus, jie turėtų atlaikyti apkrovas iki +6 G”, – svarbius bandymus prisiminė Gintas. Dengti sparnus sintetiniu audiniu jam padėjo šio darbo žinovė Albina Kalinauskienė. Vieno konstruktorių sąskrydžio metu buvo surengtas mokomasis seminaras, kaip taisyklingai plokštumas aptraukti audiniu ir kaip jį įtempti. „Apelsino” sparnai tada pabuvo „mokymo priemone”.

Dirbo tris metus

Gintas prisipažino, kad ilgai vargo, kol iš organinio stiklo pagamino kabinos gaubtą. Jis plačiai atsilenkia į šoną, todėl įlipti į lėktuvą patogu.

Netikėtų kliūčių dėl vis iškylančių techninių sprendimų pirmąjį orlaivį statančiam entuziastui atsirasdavo ir daugiau. Todėl lėktuvo statyba užtruko tris metus, nors ir ne visus darbus darė pats. Pirmajam skrydžiui trečiasis RK-7 pakilo 2008 m. birželio mėnesį.

Statytojas juokavo, kad „Apelsino” važiuoklė – keturratė. Pagrindiniai ratai sumontuoti ant iš kompozitinių medžiagų suformuotos „Reno” automobilio lingės. O uodegoje sumontuoto ratuko galėtų ir nebūti.
„Dažniausiai kylu ir leidžiuosi aerodrome, kur kilimo takas asfaltuotas. Kai per pirmus skrydžius uodega brūkštelėdavo į kilimo taką, džeržgiantis garsas net nupurtydavo. Pritvirtinau riedučių ratuką ir dabar man  ramiau”, – sakė Gintas.

Dviviečio atsisakė 

Kai paaiškėjo, kad šiam statomam orlaiviui bus naudojamas 45 AJ galios Rotax 447 variklis, buvo svarstoma galimybė daryti jį dvivietį.  Pagal konstruktoriaus sumanymą, tam tereikėjo labai nedaug pailginti priekinę liemens dalį. Papildomą svorį lengvai atlaikytų ir pagrindinių ratų lingė.

„Kol esu nepatyręs pilotas, man geriau turėti variklio galios atsargos, o ne atsakomybę už kartu skrendantį žmogų”, – paaiškino G.Gailiūnas. Ir pridūrė, kad tai jau nebūtų buvęs RK-7. Šiemet rudenį jis sumanė pakeisti lėktuvo variklį. Lapkričio mėnesį jau bandė jį su 54 AJ varikliu Rotax 503.

Kėdainiškis planuoja „Apelsinu” paskraidyti bent 300 valandų ir tik tuomet drąsiai šalia sodinti keleivį. Gintas jau galvoja apie dviviečio lėktuvo statybą. Jis norėtų, kad jame pilotas ir keleivis sėdėtų greta.

Pasiteisinę sprendimai

RK-7 galima vadinti pirmuoju lietuvišku mėgėjišku lėktuvu, kurį pagal konstruktoriaus brėžinius stato kiti žmonės. R.Kalinauskas sakė, kad į orą kilo trys tokie orlaiviai, o dar trys yra statomi. Pirmasis RK-7, pavadintas „Muse” į orą pakilo 2006 metais.

„Panašios konstrukcijos lėktuvų yra nemažai. Amerikos neatradau ir nesiekiau to padaryti. Bandžiau sukurti konstrukciją, kurią Lietuvoje būtų galima pastatyti kaip galima pigiau ir paprasčiau. Kitas tikslas, kad lėktuvo pilotavimas taip pat nekeltų problemų. Jeigu jam netrukdysi – skris”, – apie RK-7 atsiradimą pasakojo R.Kalinauskas. Jis suskaičiavo, kad su „Zylės” tipo sparnais šalyje skraidė apie 15 savadarbių motorizuotų konstrukcijų. Visgi didesniems lėktuvų skridimo greičiams ir svoriams nebuvo galima naudoti standartinių mokomiesiems sklandytuvams skirtų sparnų. Du lonžeronai ir stiklo audinio kevalas nešančias plokštumas sustiprino iš esmės.

„Liemuo, kurio pagrindas vamzdis – paprasta, palyginus greitai padaroma ir patikima konstrukcija. Gal vizualiai tai atrodo neįprastai, tačiau pasaulyje tokių orlaivių apstu. Statant lengvus orlaivius šis sprendimas pasiteisino. Kartoti RK-7 konstrukciją išties nesudėtinga. Tai galėtų būti populiarus savadarbis lėktuvas, juolab, kad yra galimybė jį modifikuoti į dvivietį”, – sakė Rolandas.