„Tango“ įkvepia šokiams danguje

Titulinis
Straipsniai
Technika
Savadarbiai orlaiviai
„Tango“ įkvepia šokiams danguje

Paskelbta: 2011-05-28

Parasparnis ir motorizuotas vežimėlis drauge – retas vaizdelis Lietuvoje. Kaunietis Grigorijus Orlovas su paties pagamintais kūriniais sėkmingai skraido ir net siekia rekordų.

Išbandęs sklandymo ypatumus, tačiau sovietų laikais negavęs medikų leidimo skraidyti, Grigorijus Orlovas sparnuotų svajonių neatsisakė. Su šypsena jis mena tuos laikus, kai buvo pasiryžęs skristi bet kuo, kas tik kelia į orą.

Pirmoji vienvietė konstrukcija, pagaminta 2002 metais, gavo „ManGo“ vardą.

Simboliški konstrukcijų vardai

Dabar Grigorijus – patyręs parasparnio pilotas. Skraidyti jam yra laisvalaikio džiaugsmas. Gimusių idėjų neatideda ateičiai, o skuba jas realizuoti.

Motorizuotų parasparnių pilotai didžiuojasi savo nepriklausomybe – variklio pagalba jie skraido kur panorėję. G.Orlovo sumanymuose – dar labiau padidinti skraidymo malonumus. Su pritvirtintu prie sparno vežimėliu (arba atvirkščiai – sparnu prie vežimėlio), tik spausti gazą tereikia, nereikia nė kojų kinkyti – ratai rieda ir kelia į padangę. Smagu ir keleiviui – iš karto įsitaisius patogiai, netenka prakaito lieti startuojant, taip pat lengva nusileisti.

„Viską darau dėl patogumo. Taip patobulinus parasparnį, nereikia bėgti su nemenku kroviniu (variklio konstrukcija ir varikliu) ant nugaros, kol sparnas pakels į orą: atsisėdi vėžimėlyje, prisisegi saugos diržus kaip lėktuve ir skrendi. Labai smagu.“

Motorizuota konstrukcija, pritaikyta parasparniui, – jau antroji, kurią Grigorijus sumeistravo padedamas sūnaus Gytenio, Aviacijos instituto absolvento, oro bendrovės „Aurela“ skrydžių koordinatoriaus.
Pirmoji vienvietė konstrukcija, pagaminta 2002 metais, gavo „ManGo“ vardą. Pavadinimas reiškia ne tik skanų vaisių, bet ir atskleidžia kitą mintį: man – vyras, go – eiti, vykti, veikti. O aparatui, kuriuo gali skristi du žmonės, tiko pavadinimas „TanGo“. Įkvepia šokiams danguje!

Gaminamos dar vienos konstrukcijos numatytas vardas – „AmiGo“. Visuose žodžiuose kartojasi go – eik, judėk, skrisk.

Varžybose laimėjo aukštas vietas

G.Orlovo skraidantys aparatai sėkmingai dalyvavo sporto varžybose. Su vienviečiu „ManGo“ 2003 metais dalyvauta pasaulio čempionate Didžiojoje Britanijoje, tai buvo ir savotiškos tarptautinių varžybų žvalgytuvės. O 2004-aisiais dvivietis „TanGo“ pasaulio čempionate Prancūzijoje kartu su pilotu užėmė 4 vietą. G.Orlovas kol kas aukščiausiu savo asmeniniu pasiekimu, be minėtos 4 vietos tarp stipriausiųjų planetoje, įvardija Europos bronzos medalį, iškovotą Lenkijoje 2008 metais.

Su „TanGo“ vežimėliu 2007 m. rugsėjo 23 d. Grigorijus ir Gytenis Orlovai, įveikę trasą per 82 sekundes, pasiekė Lietuvos japoniškojo slalomo rekordą. Šis laikas yra geresnis net už pasaulio rekordą (85,1 s), tačiau tai nebuvo dokumentaliai užfiksuota.

Vežimėlio konstrukcija.

Skraidantis vežimėlis – ne lego

„TanGo“ dvivietis motorizuotas vežimėlis, specialiai kurtas parasparnių skrydžiams, buvo pagamintas per metus ir startavo 2004-aisiais. Prie konstrukcijos kūrimo prisidėjo daug žmonių –kas pirštu, ranka, kas mostu ar idėja. Grigorijus labai dėkingas visiems sparno bičiuliams, kurie negailėjo gerų patarimų. Jis kitaip ir neįsivaizduoja, vis priduria „taip turi būti“: „Kurdamas naują daiktą kaip kempinė sugeri ir kitų patirtį, gamini ne pats vienas. Viename žmoguje nėra tiek išminties, kad jis pats viską žinotų. Tariamės, diskutuojame, ieškodami gerų sprendimų. Taip turi būti.“

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad motorizuotas vežimėlis – jau ne naujiena, labai matytas, besikartojantis. Bet tai nėra standartinis daiktas, ne lego surinktos kaladėlės. Nors šiame aparate nieko ypatingo – tik tiek, kiek reikia saugiam skridimui, bet viskas sugalvota iki smulkmenų, pamatuota ir pagaminta, beje, paties sumanytojo rankomis.

„Pasidaryti skraidymo aparatą yra labai įdomu. Galvoji, galvoji ir sugalvoji. Pavyzdžiui, kaip pakabinti visą šitą aparatą prie sparno, kad skrisdamas jis nebūtų kreivas, būtų gerai centruotas, nekabėtų nosimi žemyn ar aukštyn. Žmogus turi patogiai įlipti, jo judesių negali varžyti konstrukcijos detalės. Štai svirtys, ant kurių tvirtinamas sparnas, yra tokios formos, kad nesuspaustų sėdinčiojo pečių. Nieko sudėtingo, bet reikėjo nemažai matuoti, kol nustačiau vietą, kurioje tvirtinsis sparnas. Svėrėm svarstyklėmis, skaičiavome. Jeigu per plačiai pakabinsi svirtis, aparatas bus jautrus, per siaurai – gali suktis aplink savo ašį“, – apie konstrukcijos ypatumus pasakojo G.Orlovas.

Tokių universalių vežimėlių, tinkamų skraidyti ir su parasparniais, ir su skraidyklėmis, pagaminta yra keletas. Kevalą Grigorijus išliejo iš stiklo plastiko. Geltona „TanGo“ vežimėlio spalva simbolizuoja optimizmą – yra ryški, gerai matoma. Dėl teisingumo reikia pasakyti, kad aliuminio konstrukcija skraidė ir be vežimėlio, dar būdama... vamzdžių rinkiniu. Todėl visi patobulinimai tik į gera.

Dvitaktis oru aušinamas automobilinis variklis „Trabant“.

Techninės savybės

Variklį aparatui pilotas pasirinko dvitaktį oru aušinamą automobilinį „Trabant“. Jį ne kartą tobulino. Nuo 2004 metų skraidyta apie 900 valandų. Variklis, žinoma, priežiūros reikalauja nuolat. Po 600 valandų jis buvo stipriai remontuotas, nes pablogėjo trauka, teko keisti stūmoklius, šlifuoti cilindrus. Bet pilotas su varikliu susigyveno, susiklausė, apsiprato ir sėkmingai skraido toliau. Dvitaktis variklis yra paprastos konstrukcijos, turi mažiau judančių detalių, todėl priežiūra yra paprastesnė nei keturtakčio, o galia pakankamai didelė.

„Išbandžiau įvairius propelerius – ir keturmentį, ir trimentį, dabar stovi dvimentis, kurį pats ir padariau. Sukant trijų ar keturių menčių propelerius, greitai užkaisdavo variklis, su dvimenčiu variklio darbas ir temperatūra normali“, – sakė G.Orlovas.

Du kuro bakai simetriškai sumontuoti po sėdynėmis, degalai naudojami iš abiejų vienu metu. Benzino ir tepalo mišinio talpa – 40 l, to užtenka 5 val. skrydžiui, naudojant apie 8 l šimtui kilometrų. Kaip žinia, parasparnis gali skristi ir be variklio gaudesio, tad sugedus varikliui ar pasibaigus kurui, galimybė saugiai skristi ir nusileisti išlieka. Degalų kiekį pilotas gali stebėti per specialiai šiam reikalui sumontuotą veidrodėlį, kuriame puikiai matosi kuro vamzdelis. Su papildomu kuro baku galima nulėkti ir iki Rygos. Pasaulio rekordas – 285 km, knieti jį pagerinti. Aparatą pilotuoti gali ir vienas, ir kitas pilotas, skrendantys kartu – sumontuotas dvigubas valdymas. Nerūdijančio plieno vamzdžių konstrukciją virino Stasio Beišio dizaino firma, gaminanti nemažai nestandartinių gaminių.

Prie vežimėlio buvo pakabintas ne vienas parasparnis, išbandyti ir didesni, ir mažesni, ir lėtesni, ir greitesni. „Svarbu susigyventi su aparatu, jausti jį kaip savo kūną, prisijaukinti. Sparnas labai didelės reikšmės neturi. Kita vertus, sparnai tobulėja jau lėčiau“, – kalba išradėjas.

Skraido ramiu oru

G.Orlovas, kaip ir pridera, su parasparniu skraido ramiu oru, kai pučia nestiprus vėjas, iki 5 m/s. Aukštis – paprastai apie 500 metrų. Dažniausiai skrydžiais džiaugiasi ankstyvais rytais, kol oras skaidrus ir ramus, arba vakare – panašiai kaip karšto oro balionų pilotai. Parasparnio vežimėlio registruoti kaip kitų orlaivių nereikia, tereikia turėti piloto licenciją ir sertifikuotą sparną. „Pakabintas skraidymas“ – taip vadina skraidymą su vežimėliu ir sparnu čekai.

„Apranga panaši į slidininko – kombinezonas, pirštinės, šalmas. Galima būtų ir baltą šaliką apsivynioti, tik ne per ilgą, kad į propelerį nepakliūtų... Šalme montuojame ausines, kad būtų galima tarpusavyje susikalbėti pilotui ir keleiviui. Incidentų nesame patyrę. Vežimėlio šonuose yra šiokių tokių nubrozdinimų, bet jie – vaikiški, lyg kaladėlių smėlio dėžėje. Nebandau skraidyti vėjuotu oru, nes tai nėra saugu. Nekariauju nei su savimi, nei su oru. Jei už tėvynę reikėtų, tada skrisčiau!“ – sakė Grigorijus.

Naujos idėjos

Už pagalbą, paramą ir tėvišką žodį konstruktorius dėkoja Kazimierui Mikalauskui, skraidyklių Lietuvoje pradininkui, išradėjui, praktikui. Taip pat ir Kauno skraidūnų klubui, pasidalijusiam vežimėlio formos šablonu.
G.Orlovas neabejoja, jog vežimėliai turi didelę nišą ir yra gera erdvė techninei kūrybai. Jau pradėtas gaminti trečias – dvivietis – aparatas su 100 AG keturtakčiu BMW varikliu; konstrukcija vadinsis „AmiGo“. Sėdynės gaminamos iš oranžinio ir sidabrinio audinio. Pilotas sėdės priekyje, bus sumontuota prietaisų (kituose skraidančiuose vežimėliuose prietaisų nėra iš viso, prietaisas yra pats pilotas). Du prietaisus reikia būtinai pasiimti – GPS ir aukštimatį, kuris tvirtinamas prie kojos. Būsimas skraidymo aparatas jau užvaldęs G.Orlovo mintis. Galbūt jau šiemet pakils juo į dangų.

18 nuotr.