Mažus, trapius sparnus klijuojantys modeliuotuojai dažnai svajoja, kad kada nors ims ir pastatys didelį savo lėktuvą ir juo pakils į orą. Alytiškis Vidas Navickas tokią svajonę įgyvendino jau net ne kartą. Kruopštumas bei aerodinamikos žinios, kurių reikėjo darant skraidančius modelius, pravertė ir konstruojant lėktuvus.

Sparnai neatlaikė

Alytuje prieš keturiolika metų gimęs orlaivis iš angarų užkampių į saulės šviesą vėl išlindo tik 2008 metais, kai pateko į Tauragėje gyvenančio ir mėgstančio konstruoti Edmundo Žyliaus rankas.

„Anksčiau buvau pastatęs vieną savo konstrukcijos lėktuvėlį ir dar kitą – pagal lenko konstruktoriaus Jaroslawo Janowskio brėžinius. Jis berods J-1A „Don Quichote“ vadinosi. Bet abu juos pilotai bandytojai sulaužė“, – sakė E.Žylius, kuris piloto mėgėjo licenciją įsigijo tik ėmęsis „Kiro“ atstatymo darbų. Anksčiau jis skraidė sklandytuvais.

„Lėktuvą iš Šilutės parsivežiau subraižytą ir apdaužytą. Iš pasakojimų žinau, kad jis kartą po aerodromą važinėjo be piloto ir sustojo tik atsitrenkęs į tvorą“, – trumpai girdėtą nutikimą atpasakojo naujasis orlaivio šeimininkas. Todėl į pirkinį jis žvelgė labai atsargiai. Sparnus nusprendė pirmiausiai išbandyti ant žemės. Statinio apkrovimo jie neatlaikė – sulūžo.

Dirbo su  Oškiniu

„Teko gaminti naujus. Kadaise bendravau su sklandytuvų konstruktoriumi Broniumi Oškiniu. Kai jis gyveno Palangoje, padėdavau konstravimo darbuose. Br.Oškinis išmokė mane dirbti su stiklo audiniu ir epoksidinėmis dervomis. Sparnų gamybos patirties turiu ir pats. Juk anksčiau buvau padaręs du lėktuvus“, – pasakojo E.Žylius.

Nauji dviejų lonžeronų sparnai turi NACA A 4412 profilį. Nerviūros ir lonžeronų lentynos pagamintos iš aviacinės pušies. Lonžeronų sienelės bei sparno danga iki pirmojo lonžerono – iš stiklo audinio ir 4 mm storio putplasčio. Likęs sparnų plotas dengtas drobe, dažytas ir lakuotas.

Konstruktorius įsitikinęs, kad lėktuvą į orą jie kels ilgai. E.Žylius patobulino ir aukštumos vairus – įrengė kompensatorius.
„Kadangi lėktuve dabar įmontuotas galingesnis variklis ir jis gali skristi greičiau, pamaniau, kad verta įrengti priešnuodį galimam flateriui. Tuo pačiu ir aukštumos vairą valdyti tapo lengviau“, – sakė tauragiškis.

Giria išvaizdą

Po perdirbimų tuščio lėktuvo svoris šoktelėjo nuo 170 kg iki 250 kg.
„Labiausiai pasikeitė lėktuvo išvaizda. Teko skristi ir su „Kiru“. Jis kilo lėčiau, bet ore buvo toks pat paklusnus, kaip ir dabartinis „Tauras“. Tai geras, patikimas orlaivis. Kadangi jame įrengta dviguba valdymo sistema, tinka ir mokyti skraidyti ultralengvais lėktuvais“, – sakė profesionaliu pilotu bandytoju ilgai dirbęs Rolandas Kalinauskas.

Orlaivį skrydyje bandę kiti lakūnai sakė, kad jis ore elgiasi puikiai, nelabai jam trukdo ir šoninis vėjas. Tai lemia ne tik didesnis svoris, aptakesnė kabina, bet ir galingesnė jėgainė.

„Lėktuvai po rekonstrukcijų beveik visada vadinami naujais vardais. Pervadinau „Kirą“ ir aš. Juk pasikeitė ir registracijos numeris. Kodėl „Tauras“? Na, dabar juk jis iš Tauragės. Turi galingesnį variklį, tad stiprus kaip tauras. O dar kaip tyčia ir ženklą tinkamą gavau, pritvirtinau prie kabinos. Gal ir smulkmena, bet lėktuvas solidžiau atrodo“, – vardų kaitą bei ant lėktuvo šono metalu tviskantį ženklą paaiškino E.Žilys. Lėktuvo remonto darbus jis pradėjo 2008 metų rudenį, o šiemet „Tauras“ jau gavo naujus registracijos ženklus ir Civilinės aviacijos administracijos leidimą skraidyti.

Parašė išsamią instrukciją

Pasunkėjęs ir galios įgijęs „Tauras“ į orą kyla įsibėgėjęs iki 100 km/val. greičio, o leidžiasi lėčiau – 80 km/val. greičiu. Per valandą jis gali nuskristi 150 kilometrų. Dviejuose degalų bakuose telpa 40 litrų benzino. Jo pakanka dviejų valandų skrydžiui.

Lėktuvo priekyje pilotas įsitaiso gana patogiai. Jam paprasta įlipti, nes didelės stiklintos durys pasikelia į viršų. Keleiviui ar antrajam pilotui įsirangyti į lėktuvą sudėtingiau. Nepatogu ten aukštaūgiams – galva remiasi į kabinos stogą, o kojas tenka sulenkti ir atremti į piloto krėslą. Bet priekyje 190 cm ūgio pilotas išsitektų lengvai.

Lėktuve įrengta radijo stotis ir vidinis ryšys. Priekinėje kabinoje yra navigaciniai ir variklio darbo kontrolės prietaisai, antrojoje – tik būtiniausi navigaciniai.

E.Žylius sakė, kad jau skraido ne tik apie Tauragės aerodromą. „Jau buvau nuskridęs ir į kitus aerodromus. Yra prietaisai – nepaklystu. Praverčia ir kadaise sukaupta sklandytojo patirtis. Variklis veikia patikimai, o jeigu jis ir netikėtai užgestų, „Tauras“ puikiai sklendžia“, – sakė  lakūnas.

Jis, nusižiūrėjęs gamyklose statytų lėktuvų dokumentaciją, „Taurui“  parengė „Pilotavimo ir techninės priežiūros vadovą“. 
„Ši instrukcija privalo būti lėktuve kartu su kitais privalomais dokumentais“ – parašyta ant lėktuvo nuotrauka papuošto viršelio. Instrukcijoje surašyti visi orlaivio techniniai duomenys, jo apžiūros prieš skrydį tvarka, rekomendacijos pilotui pavojingose situacijose.