Vilniaus aviacijos sporto klubas, vadovaujamas Zigmo Polinausko, aktyviai skraidė jau porą metų, tad kuo prastesni kauniečiai? Netrukus naujasis kauniečių lėktuvas „Z-326“ buvo pakrikštytas „zetu“, o juo skraidantys pilotai „zetininkais“. Pirmaisiais klubo „zetininkais“ tapo lėktuvu „Jak-12“ ir sklandytuvais skraidantys broliai Jonas ir Raimondas Kavaliauskai, Vytautas Dovydaitis, Jonas Bagdonas, Bronius Jurelionis, Pranas Vinickas ir kiti.

Dar po metų, ketvirtajame šalies čempionate ant aukščiausio pakylos – vėl Kauno aukštojo pilotažo meistrai: Jonas Kavaliauskas, Pranas Vinickas ir Jonas Bagdonas. Lietuvos rinktinės sportininkai Gražina Žukaitė, Jonas Kavaliauskas, Pranas Vinickas Lietuvos garbę gina Maskvoje vykusioje penktoje visasąjunginėse techninių šakų sporto spartakiadoje. Mūsiškiai liko šešti.

Ir Kaunas turi aukštojo pilotažo klubą

Gausėjant lakūnų gretoms ir augant meistriškumui pribrendo laikas ir Pociūnų aerodrome turėti aukštojo pilotažo klubą. Jis įkurtas 1971 metais ir pavadintas Kauno aviacijos techniniu sporto klubu (KATSK). Pirmuoju viršininku paskirtas Pranas Vinickas, instruktoriais pakviesti dirbti TSRS lėktuvų akrobatinio lėktuvų sporto meistrai Romas Pivnickas, Jonas Bagdonas. Tuo metu klubas turėjo vieną lėktuvą „Z-226T“, vieną „Z-326 Akrobat“, du „Jak-18A“ ir keturis „Z-326 Trener“.

Kauniečiai – Sovietų sąjungos čempionai!

Stipriai augant Lietuvos akrobatinio skraidymo sportui Sovietų sąjungos varžybose vis dažniau nuskamba Kauno ATSK lakūnų akrobatų vardai. Štai 1976 metais Romas Pivnickas, pirmasis iš lietuvių, tampa absoliučiu Sovietų sąjungos čempionu. Istoriniai 1979-ieji, kai Kyviškėse vykusioje SSRS Tautų spartakiadoje triumfavo Lietuvos komanda: Violeta Gedminaitė, Steponas Artiškevičius, Leonas Jonys, Jurgis Kairys, o Steponas pripažintas absoliučiu čempionato nugalėtoju.

Pirmosios netektys

1980-1983 metai – vieni juodžiausi ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos aviatorių istorijoje. 1980 birželio 2 dieną, bandydamas sklandytuvą „LAK-12 Lietuva“, žuvo Jonas Bagdonas. Tų pačių metų rugpjūčio 30-ąją per treniruotę, užsikirtus lėktuvo „Jak-52“ aukštumos vairams, netekome ir Alfonso Jonio su Vytautu Mikučiu.

1981 metų rugpjūčio 6 dieną Maskvoje per treniruotę, skrisdamas lėktuvu „Jak-50“ ir lūžus sparnui, žuvo vienas talentingiausių aukštojo pilotažo meistrų Steponas Artiškevičius. 1983 metų rugpjūčio 8 dieną dar dvi netektys: per treniruotę, lūžus lėktuvo „Jak-52“ centrinei sijai, žuvo Romualdas Pivnickas ir Laimutė Lelešiūtė. Pagerbiant S. Artiškevičiaus ir R. Pivnicko atminimą klube pagaminamos taurės ir rengiamos varžybos šioms taurėms laimėti.

Už nuopelnus – jubiliejinis lėktuvas

Pirmąjį Kauno ATSK dvidešimtmetį Pranas Vinickas vadovavo penkerius metus, Jonas Bagdonas – ketverius, Romas Pivnickas – metus, Vytautas Stankevičius – dešimt metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug svarių pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Klubo auklėtiniai – dažni Dariaus ir Girėno varžybų bei šalies čempionatų nugalėtojai ir prizininkai, Lietuvos rinktinės nariai. Kauno ATSK aktyviai dalyvavo po 50-ties metų atgaivinant Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas, kurios 1989 metais surengtos senajame Kauno aerodrome, bei rengiant Lietuvos aviatorių suvažiavimą. Jame 1989 metų kovo 18 dieną paskelbtas Lietuvos aeroklubo atkūrimas.

Už nuopelnus aviacijos sportui be daugelio įvairių apdovanojimų klubui skirtas tūkstantasis, jubiliejinis Rumunijoje pagamintas lėktuvas „Jak-52“, registracija LY-AHZ. Suremontuotas skraido iki šiol.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą pasikeitė Lietuvos aviacijos sporto klubų, priklausiusių nuo SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai, laivynui remti) struktūra. Krašto apsaugos departamento Sporto ir technikos susivienijimo „Vytis“ 1990 metų gruodžio 28 dienos įsakymu Nr. 285  Kauno ATSK pakeitė pavadinimą ir nuo 1991 metų sausio 1 dienos vadinasi Kauno aeroklubas.