Po Prezidentės D. Grybauskaitės neįvykusio vizito į Latviją: organizuojant prezidentinius skrydžius, puolama į kraštutinumus

Titulinis
Straipsniai
Oro transportas
Naujienos
Po Prezidentės D. Grybauskaitės neįvykusio vizito į Latviją: organizuojant prezidentinius skrydžius, puolama į kraštutinumus

Vilma Jankienė

Paskelbta: 2018-11-21

Visuomenė audringu nusivylimu reagavo į nepavykusį sekmadienio šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Rygą, pas kaimynus, į Latvijos nepriklausomybės 100-mečio iškilmes. Kelionės tikslui pasiekti sutrukdė netikėtas LK karinių oro pajėgų eksploatuojamo lėktuvo „C-27J Spartan“ gedimas.

Lapkričio 18 dieną, Latvijai pažymint savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį iškilmingais renginiais, pasveikinti kaimyninės šalies vadovą Raimondą Vėjuonį bei visus latvius ruošėsi ir mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau netikėtai sugedo šalies vadovę su delegacija skraidinti numatytas lėktuvas. Oro uoste dviem valandom „įkalinta“ delegacija laukė lėktuvo gedimo pašalinimo, tačiau skrydis buvo atšauktas. D. Grybauskaitė visus Latvijos žmones šimtmečio proga pasveikino specialiu vaizdo sveikinimu, kurį įrašė Vilniaus oro uoste.

Na, būna, sugenda. Bet tai geriausio tavo draugo gimtadienis. Tu prezidentas. Sėdi į limuziną, su švyturėliais Panevėžio trasoje, po to šiek tiek lėčiau ir po 2,5 valandų būni Rygoj.

Viešojoje erdvėje žinomi žmonės žaibiškai reagavo į neįvykusį vizitą ir virtualų sveikinimą, pasipylė įvairūs komentarai. Nepamiršta ir tai, kad D. Grybauskaitė taip pat nedalyvavo birželį Estijoje vykusiame šalies valstybingumo šimtmečio minėjime. Šalies vadovė tuomet į Tartu miestą neišskrido dėl prastų oro sąlygų.

Žurnalistas Rimvydas Valatka pastebėjo, kad Ryga yra arčiau negu Klaipėda, bet į Klaipėdą Prezidentė neskristų lėktuvu, taigi, paprasta buvo problemą spręsti, sėdant delegacijai į automobilius ir su švyturėliais pasiekti Rygą.

Kandidatas į šalies Prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį „Žinių radijui“ teigė: „Tikrai buvo galima, kad ir vėluojant nuvažiuoti ir pademonstruoti, kad net ir sudėtingomis sąlygomis, net ir gendant technikai vis tiek galima pademonstruoti pagarbą savo kaimynams. Galiu pasakyti, kaip būčiau pasielgęs aš pats: aš būčiau važiavęs, jeigu reikia – ir dviračiu“.

Socialiniame tinkle savo nuomone pasidalijo Andrius Tapinas. „Prezidentė neišvyko į Latviją pasveikinti jų su šimtmečiu, nes atvažiavus į oro uostą paaiškėjo, kad sugedo mūsų per beveik 30 metų užgyventas vienintelis karinis lėktuvas „Spartan“. Čia man nesueina galai niekaip. Na, būna, sugenda. Bet tai geriausio tavo draugo gimtadienis. Tu prezidentas. Sėdi į limuziną, su švyturėliais Panevėžio trasoje, po to šiek tiek lėčiau ir po 2,5 valandų būni Rygoj. Su skrydžiu, transferiu ir panašiai būtų 1,5 valandos.

Dar vienas variantas – reisinis lėktuvas. 14:20 kyla iš Vilniaus, 15:15 jau Rygoj. Pavėluotum valandą. Na, pusantros. Gal nespėtum į kokį vėliavos pakėlimą ar oficialią kalbą, bet visa Latvija žinotų, kad jų geriausias draugas vis tiek atvažiavo per lietų ir šlapdribą įveikęs visas kliūtis. Paradas iki 17 valandos – spėji, šventinis koncertas – nuo 18:45, spėji ir manau, kad tikrai latviai džiaugtųsi, jei dar kalbą pasakytum kartu su Vėjuoniu. Ne, tu nufilmuoji sveikinimą ir išvažiuoji namo. Gal aš kažko nežinau, gal čia būtų pažeisti kažkokie protokolai. Bet juk geriausio draugo gimtadienis. Vienas per šimtą metų“.

Neįvykęs skrydis į Latviją parodė, kaip svarbu, kad visada būtų parengtas atsarginis lėktuvas.

Atsarginis lėktuvas – būtinas

LR Prezidentės spaudos tarnyba paprašius pasidalinti įžvalgomis po šio visų pastebėto įvykio, antradienį pakomentavo taip: „LK KOP turi tris „Spartan“ lėktuvus, taigi darbas turėtų būti planuojamas taip, kad situacijos, kuomet nė vienas iš jų negali vykdyti iš anksto suplanuoto skrydžio, nesikartotų.
Paprastai „Spartan“ naudojamas tais atvejais, kai aplinkybės reikalauja ne tik greitai nuskristi, bet ir sugrįžti, negaištant laiko oro uostuose. Neįvykęs skrydis į Latviją parodė, kaip svarbu, kad visada būtų parengtas atsarginis lėktuvas.
Nepaisant lėktuvo gedimo buvo padaryta viskas, kad sveikinimas Latvijai valstybės įkūrimo 100-mečio proga būtų perduotas greitai“.

Planus sujaukė trimerio gedimas

Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas jau keletą dienų vien tik atsakinėja į visiems kilusius tuos pačius klausimus dėl prezidentinio skrydžio.

Pasak kariškių, jie vykdo pavestas užduotis, bet Prezidentės vizitų neplanuoja: „Numatyti gedimo nėra įmanoma, visa naudojama technika genda, mes džiaugiamės, kad mūsų profesionalūs kariai geba identifikuoti ir greitai pašalinti atsirandančius gedimus, taip užkertant kelią didesnei nelaimei. Lėktuvo „Spartan“ gedimai nėra dažnesni nei bet kurio kito panašaus lėktuvo, įvairių gedimų pasitaiko ir civiliniuose lėktuvuose“.

Besiruošiant sekmadienio skrydžiui į Latviją, prieš skrydį įprastai atliekamo patikrinimo metu buvo aptiktas aukštumos vairo trimerio gedimas, dėl to nepavyko įvykdyti skrydžio. Pagal gamintojo rekomendacijas, su tokiu gedimu skristi negalima, reikia jį pašalinti. Skrydžio sauga yra svarbiausia.

Šiemet LK KOP atliko 13 valstybės delegacijų skrydžių. Gabenti svarbius valstybės asmenis yra numatyta su bet kuriuo iš trijų turimų lėktuvų „C-27J Spartan“. Skrydžio valanda valstybei kainuojanti 3100 Eur.

Du politiniai kraštutinumai

Pakalbinome keletą aviacijos profesionalų. Vienas jų tikino, kad visuomenė yra klaidinama įvardinant skrydžio valandos kainą lėktuvu „Spartan“, teigiama, kad ji yra apie 3000 eurų. Ekspertai mano, kad valandos skrydžio kaina yra gerokai didesnė, jeigu būtų skaičiuojamos visos patiriamos išlaidos.

Aviacijos ekspertas UAB „Aeroservisas“ savininkas Benas Laurinaitis mano, kad Lietuvoje, kalbant apie valstybės delegacijų vizitus, įsigalėjo du kraštutinumai.

„Pirmas kraštutinumas yra skraidyti oro bendrovių lėktuvais ekonomine klase arba kariškių lėktuvu „Spartan“. Antras kraštutinumas – noras pirkti lėktuvą tokiems skrydžiams. Kažkodėl nesvarstoma, kad galima lėktuvą nuomotis. Lėktuvo nuoma – puikus sprendimas. Tai būtų 2-3 kartus pigiau, negu pirkti lėktuvą, nes jį reikia dar ir eksploatuoti, laikyti, vykdyti techninio reglamento darbus ir taip toliau."