2012 m. lapkričio mėn. įkurtas Baltijos funkcinis oro erdvės blokas (FOEB) šiandien įvardijamas kaip vienas pažangiausių oro erdvės valdymo projektų Europos Sąjungoje. Projektą įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų teikėjai, siekdami sumažinti sąnaudas ir pagerinti išteklių panaudojimą oro eismo valdymo srityje. Remiantis Baltijos FOEB galimybių studijos vertinimais, bendrų FOEB projektų vystymas ir bendradarbiavimas su Lenkija oro eismo srityje leis patirti 130 mln. eurų mažiau sąnaudų.
Oro navigacijos paslaugų specifika lemia tai, kad Lietuvos oro eismo vadybos sistema yra neatskiriama Europos ir pasaulio oro eismo valdymo sistemos dalis. Europos Sąjunga, siekdama būti tarptautinės aviacijos lydere ir rodyti pasauliui darnios aviacijos pavyzdį, inicijavo Europos oro eismo valdymo architektūros reformą, kuri leis restruktūrizuoti Europos oro erdvę, sukurti papildomų pajėgumų ir padidinti bendrą oro eismo valdymo sistemos efektyvumą.
Kaip ir bet kurioje kitoje pramonės šakoje, taip ir oro eismo valdymo srityje našumo padidinimas galimas didinant veiklos mastus. ES požiūriu, oro eismo valdymas, kaip bet kuris kitas pramonės sektorius, turi tapti funkcionalesnis regioniniu mastu, oro erdvė turi būti sustambinta ir organizuota į funkcinius oro erdvės blokus.
Europos Komisijos teigimu, valstybės turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekiant kaip įmanoma labiau suvienodinti naudojamą įrangą, darbo procedūras bei oro eismo valdymą.
Regiono skrydžių valdymo centras
Funkciniai oro erdvės blokai gali būti suvokiami ir kaip ištisinis susiskaidymo šalinimo procesas, kuriuo paslaugų teikėjai palaipsniui siekia optimalesnio savo veiklos masto. Siekiant šio tikslo 2012 m. Europoje buvo sudaryti 9 funkciniai oro erdvės blokai. Iš jų 5 FOEB sudaro dvi valstybės, pavyzdžiui, Dunojaus – Rumunija ir Bulgarija, Didžiosios Britanijos ir Airijos blokas (UK-IRL FAB) , o keturi apima 4 ir daugiau valstybių, pvz., Blue Med (Italija, Malta, Graikija, Kipras). Lietuva ir Lenkija 2012 m. sukūrė Baltijos FOEB. Šiame projekte dalyvauja abiejų valstybių Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos ir oro navigacijos paslaugų teikėjai – „Oro navigacija“ ir PANSA.
Vienas svarbiausių Baltijos FOEB pasiektų ir analogų neturinčių rezultatų – Lietuvos ir Lenkijos techninių oro eismo valdymo sistemų suvienodinimas, kuris užtikrina vienodą partnerių naudojamą įrangą, darbo procedūras bei oro erdvės valdymą. „Oro navigacija“ ir PANSA kartu įvykdė viešąjį pirkimą ir šiuo metu baigia diegti vienodą oro eismo vadybos sistemą iTEC, kurią sudarys skrydžių valdymo (SV) sistema, SV treniruoklis bei SV sistemos testavimo platforma, galėsianti atlikti ir rezervuojančios SV sistemos funkcijas, sutrikus pagrindinei SV sistemai. Tokiu būdu prireikus Lietuvos skrydžių vadovai galėtų kurį laiką teikti skrydžių valdymo paslaugas virš daliesLenkijos oro erdvės ir atvirkščiai.
Vidmantas kairys, VĮ „Oro navigacija“ Strateginės plėtros ir tarptautinių programų skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo vadybininkas.
„Oro erdvėje galioja bendros taisyklės, tačiau kiekviena valstybė turi nusistačiusi tam tikrą tvarką dėl orlaivių skrydžių. Todėl pilotai, kirsdami net ir nedidelę Lietuvos teritoriją, privalo susisiekti su skrydžių vadovais ir paisyti kertamos šalies reikalavimų. Lietuvai ir Lenkijai susijungus į bendrą oro erdvės bloką, padidėjo teritorijos plotas, kuriame planuojama taikyti vienodas tvarkas. O tai, trumpai tariant, palengvins pilotų darbą“, – sako VĮ „Oro navigacija“ Strateginės plėtros ir tarptautinių programų skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo vadybininkas Vidmantas Kairys.
Dėl gerėjančios skrydžių valdymo centrų sąveikos ir galimybės optimizuoti skrydžių maršrutus naudą pajus ir aviakompanijos. Pagerės komunikacija tarp piloto ir skrydžių vadovo, maršrutai bloko erdvėje taps tiesesni, dėl to mažės kuro sąnaudos – tai leis skrydžių kompanijoms taupyti pinigus ir sumažinti gamtos taršą.
V. Kairio teigimu, priklausymas Baltijos FOEB suteikia įmonei daugiau derybinių galių tarptautiniame lygmenyje, didina sprendimų priėmimo įtaką sprendžiant oro erdvės klausimus tarptautiniu mastu. Eksperto nuomone, priklausymas blokui neabejotinai prisidėjo prie pasiektų rezultatų. Glaudžiai bendradarbiaujant su kaimynais lenkais buvo priimti strateginiai Baltijos FOEB sprendimai tapti naujos kartos oro eismo valdymo sistemų vystymo grupės iTEC (angl. Interoperability Through European Collaboration) nariais. Lietuvai tai reiškia ir perėjimą į kitą lygį – tapimą ateities sistemų projektuotojais.
Tarptautiniam technologijų aljansui iTEC, be Lietuvos ir Lenkijos, priklauso Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos oro navigacijos paslaugų teikėjai bei Ispanijos aviacinės įrangos gamintoja „Indra“.
Aljanso narės siekia bendrai plėtoti skrydžių valdymo sistemas, užtikrinti visišką jų tarpusavio suderinamumą.
Aljanso narės siekia bendrai plėtoti skrydžių valdymo sistemas, užtikrinti visišką jų tarpusavio suderinamumą bei pridėtinės vertės gavimą pasinaudojant naudojamų skrydžių valdymo sistemų vienodumu. Taip norima padidinti oro erdvės pralaidumą, padidinti skrydžių punktualumą, užtikrinti efektyvesnę oro eismo vadybos sistemą bei prisidėti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų vykdymo.
Baltijos FOEB siekia aktyviai veikti ir kituose tarptautiniuose projektuose. Blokui pavyko inicijuoti ir formalizuoti jungtinės veiklos pagrindu veikiantį konsorciumą B4, kuriam, be Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų teikėjų, dar priklauso Čekijos ir Slovakijos oro navigacijos paslaugų teikėjai. Dėl šio konsorciumo „Oro navigacija“ gali dalyvauti oro eismo valdymo technologinio modernizavimo mokslinių tyrimų programos SESAR (angl. Single European Sky Air Traffic Management Research) projektuose, per kuriuos testuojami ir diegiami inovatyvūs technologiniai ir operaciniai oro eismo vadybos sistemos sprendiniai.
Lenkijos PANSA vadovas Janusz Janiszewski su Oro navigacijos vadovo M.Gusčio dovanotu lietuvišku angelu.
Be to, „Oro navigacija“ kartu su PANSA dalyvauja 2013 m. įkurtoje regioninėje iniciatyvoje „Gate One“, kurios tikslas – aktyviai atstovauti Centrinės Europos oro navigacijos paslaugų teikėjų interesams ES. Tai leidžia formuoti bendrą poziciją dėl teisės aktų projektų, daryti įtaką tarptautinių organizacijų sprendimams ir stiprinti funkcinių oro erdvės blokų efektyvumą.
„Bendri darbo principai teikia naudos abiem valstybėms – jos gali viena kitai perduoti turimą patirtį, dalytis gerąja praktika ir kartu spręsti problemas, – Baltijos FOEB privalumus vardija V. Kairys. – Efektyvus kylančių problemų sprendimas – vienas svarbiausių privalumų, kuriais besinaudodamos bloko narės gali dar labiau užtikrinti oro erdvės saugą.“
Specialisto teigimu, pagal pernai pasirašytą naują dvišalę bendradarbiavimo sutartį tarp „Oro navigacijos“ ir PANSOS, tarp abiejų šalių buvo įteisintas bendradarbiavimas paieškos ir gelbėjimo srityse. Sutartis turėtų palengvinti abiejų šalių bendradarbiavimą įvykus krizinei situacijai ir prireikus bendromis jėgomis atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus Lietuvoje ir Lenkijoje. Šalys taip pat planuoja bendradarbiauti vykdant bendrus mokymus, pratybas, keičiantis patirtimi.
Apsikeitimas radarų stebėjimo duomenimis pagerins saugos lygį bei sistemų sąveiką, taip pat padės pagerinti oro erdvės pralaidumą
Šiuo metu abi šalys rengia bendrą ryšių, navigacijos ir stebėjimo (RNS) paslaugų strategiją. Ji leis Baltijos FOEB oro navigacijos paslaugų teikėjams sumažinti RNS paslaugų sąnaudas dėl geresnio išteklių panaudojimo ir pagerėjusio duomenų perdavimo. Apsikeitimas radarų stebėjimo duomenimis pagerins saugos lygį bei sistemų sąveiką, taip pat padės pagerinti oro erdvės pralaidumą, t. y. per trumpesnį laiką leis aptarnauti daugiau orlaivių. FOEB lygmenyje planuojant RNS įrenginių modernizavimą ar naujų statymą logika būtų tokia: kuo artimesnės ir bendresnės sistemos, tuo lengviau ir pigiau jas bus sujungti ir perduoti informaciją.
Pastaraisiais metais abi bloko šalys nemažai dėmesio skyrė ir bendriems projektams su Baltarusija ir Ukraina, siekiant aktyviai prisidėti prie aviacijos sektoriaus plėtros.
2017 m. rudenį Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjai sutarė dirbti kartu plėtodami oro maršrutų tinklą ir skrydžių valdymo infrastruktūrą. Pasirašytu Bendradarbiavimo memorandumu sutarta intensyviai bendradarbiauti keičiantis gerąja praktika oro eismo vadybos, oro navigacijos paslaugų, saugos ir kokybės užtikrinimo, kibernetinio saugumo ir kitose srityse.
Pernai rugpjūtį Baltijos FOEB su Baltarusijos oro navigacijos paslaugų tiekėja „Belaeronavigatsia“ pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą. Šalys sutarė dirbti kartu plėtodamos oro maršrutų tinklą ir skrydžių valdymo infrastruktūrą, dalintis gerąja patirtimi oro eismo vadybos, oro navigacijos paslaugų, saugos ir kokybės užtikrinimo, kibernetinio saugumo, mokymų ir kitose srityse.