Šiandieninėje aviacijoje vis daugiau veiksmų ir procesų persikelia į skaitmeninę erdvę. Kas dieną vykdant itin sudėtingas operacijas, vienu metu veikia daugybė sistemų bei perduodamas didelis kiekis duomenų, todėl bent menkiausias sutrikimas ne tik sustabdytų sklandų darbą, bet ir sutrikdytų eismą oro erdvėje bei atneštų milžiniškus nuostolius.

Per metus Lietuvos oro erdvėje įvyksta daugiau kaip 250 tūkst. skrydžių, iš kurių trys ketvirtadaliai – tranzitiniai, likę skrydžiai baigiasi arba prasideda viename iš Lietuvos oro uostų. Visų šių skrydžių valdymu ir sauga besirūpinančios oro navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacijos“ atstovas tikina, kad prisidėti prie saugaus eismo Lietuvos oro erdvėje padeda ir kompleksinės kibernetinio saugumo priemonės.

„Užtikrindami tinkamą skrydžių valdymą oro erdvėje, navigacijos, ryšių ir stebėjimo paslaugas bei teikdami oro navigacijos informaciją, reikalingą civilinės aviacijos orlaivių skrydžiams, naudojame tam skirtą įrangą, esame apsirašę procedūras bei turime žmones, kurie diegia ir prižiūri visas sistemas. Jie apmokyti, kaip atpažinti galimas grėsmes. Visi šie trys komponentai (įranga, procedūros ir žmonės) ir garantuoja tinkamą kibernetinį saugumą“, – teigia T. Montvila.

„Daugumoje atvejų problemų identifikavimas vyksta automatizuotai, tad specialistams reikia įvertinti, kodėl šie nukrypimai atsiranda. Navigacinėse sistemose ryšiai yra pastovūs ir aiškūs – procedūriškai žinomi komunikacijoje dalyvaujantys mazgai (įranga, per kurią vykdomos duomenų perdavimo operacijos), tad „įdomios“ užklausos, kurių neturėtų būti, gana lengvai identifikuojamos. Nepaisant to, įvykių registravimo žurnalų, sistemų, tinklo įrenginių, saugumo įrenginių įrašai peržiūrimi ir įmonės personalo“, – teigia T. Montvila.

Atnaujinant navigacines, skrydžių valdymo sistemas yra diegiami tik įrangos gamintojų ištestuoti ir leidžiami įdiegti atnaujinimai arba sistemos atnaujinamos taip, kaip yra nurodyta ryšių, navigacijos ir stebėsenos (RNS) procedūrose.

„Įmonė taip pat taiko papildomas apsaugos priemones. Viena iš jų – tinklų izoliavimas. Kitaip tariant, oro navigacijos paslaugoms teikti yra naudojami atskiri „technologiniai“ tinklai, kurie yra atskirti nuo viešųjų tinklų „interneto“, tad kad ir kokio masto kibernetinė ataka būtų vykdoma prieš Lietuvą ar įmonę – skrydžio valdymo procesams tas nepakenks“, – pasakoja įmonės atstovas.

Procedūros nenumatytiems atvejams

Kad nenumatytų atvejų metu būtų tinkamai naudojama įranga, „Oro navigacijos“ darbuotojai turi parengtus nenumatytų atvejų planus.

„Tiek lakūnai, tiek orlaiviai, tiek kiti aviakompanijų atstovai, kurie naudojasi mūsų teikiamomis oro navigacijos paslaugomis, turi aiškiai aprašytas procedūras, kaip jiems reikėtų elgtis, jei nutiktų taip, kad jų nepasiektų reikalinga informacija. Pavyzdžiui, jei kuriame nors aerodrome skrendantis orlaivis staiga negauna jam reikalingos informacijos, aviakompanija turi savo vidines procedūras, kaip turėtų elgtis orlaivio pilotas. Vienas iš sprendimų – tūpti atsarginiame oro uoste“, – teigia įmonės atstovas.

Pernai įmonės specialistai dalyvavo ES kibernetinio saugumo pratybose „Cyber Europe 2018“. Jų metu buvo treniruojamasi greitai reaguoti ir valdyti sudėtingus incidentus bei atakas, nukreiptas prieš valstybės strateginius objektus ir paslaugų teikėjus. Pratybose taip pat buvo siekiama stiprinti gebėjimus nustatyti didelio masto grėsmes ir į jas reaguoti bei suteikti galimybę geriau suprasti, kokius padarinius toks incidentas gali sukelti kitose šalyse.
M. Gustys pabrėžia, kad įmonė nuolat bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, reguliariai aptariami veiksmai, kaip greitai reaguoti ir valdyti sudėtingus incidentus bei atakas.

T. Montvilos teigimu, dėl kibernetinės atakos iki šiol nebuvo paveikta nė viena „Oro navigacijos“ oro navigacijos paslaugoms teikti naudojama sistema, kurios neveikimas arba netinkamas veikimas būtų sukėlęs pavojų žmonėms.