Gegužės 23 dieną „Ryanair“ lėktuvas (reiso nr. FR4978), skridęs iš Atėnų į Vilnių, likus vos kelioms minutėms iki Lietuvos sienos, buvo priverstas apsisukti ir leistis Minske. Įgula vykdė Baltarusijos oro erdvės tarnybos nurodymus, kuri įspėjo apie galimai lėktuve esantį sprogmenį ir ragino nukreipti lėktuvą į Minską. Patikrinimo metu ši informacija nepasitvirtino ir ekspertai daro prielaidą, kad tai buvo suplanuota Baltarusijos slaptųjų tarnybų provokacija. 

Nusileidus Minske, po keleivių ir bagažo patikros buvo suimtas Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Romanas Protasevičius. Pirmadienį patikslinta, kad lėktuvu skrido ne 171, kaip buvo minima anksčiau, o 126 keleiviai plius įgula. Vilnių pasiekė 121. Мinske liko R. Protasevičius, taip pat suimta jo mergina Sofia Sapega, o kitų likusių asmenų tapatybės kol kas neatskleidžiamos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis priverstinį civilinio orlaivio nutupdymą vadina išpuoliu. „Priverstinis tarp dviejų ES sostinių skridusio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas ir ES piliečių laikymas įkaitais yra rimtas tarptautinių normų pažeidimas. Tai yra brutalus išpuolis prie visą ES ir turi sulaukti griežčiausio atsako“, – vertindamas situaciją, sakė ministras. Reaguodama į įvykį pirmadienį vakare susitiko Europos Vadovų Taryba. 

ES lyderiai apsisprendė dėl sankcijų Baltarusijai
ES lyderiai pasmerkė priverstinį „Ryanair“ orlaivio nutupdymą Minske, sukeliant grėsmę aviacijos saugai. Europos Vadovų Tarybos gegužės 24 d. po skubaus susitikimo pateikė išvadas. Taryba:
●reikalauja nedelsiant paleisti R. Protasevičių bei S. Sapegą ir užtikrinti jų judėjimo laisvę;
●ragina Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją skubiai ištirti šį beprecedentį ir nepriimtiną incidentą;
●prašo Tarybos kuo greičiau patvirtinti papildomą asmenų ir subjektų sąrašą, remiantis atitinkama sankcijų sistema;
●ragina Tarybą patvirtinti papildomas tikslines ekonomines sankcijas ir prašo vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos nedelsiant pateikti pasiūlymus šiuo tikslu;
●ragina visus ES įsisteigusius oro vežėjus vengti skrydžių virš Baltarusijos teritorijos;
●ragina Tarybą priimti būtinas priemones, kad Baltarusijos oro transporto bendrovėms būtų uždrausta naudotis ES oro erdve, ir neleisti tokių oro transporto bendrovių orlaiviams patekti į ES oro uostus;
●reiškia solidarumą su Latvija dėl nepagrįsto Latvijos diplomatų išsiuntimo.

Stabdomi skrydžiai virš Baltarusijos teritorijos

Atsižvelgdama į beprecedentį Baltarusijos išpuolį prieš civilinį orlaivį, pirmadienį Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą uždrausti skrydžius į Lietuvą ir iš jos per Baltarusijos teritoriją. Draudimas įsigaliojo antradienį, gegužės 25 d., 3 val. nakties. Jis netaikomas orlaiviams, kurie tik kerta Lietuvos oro erdvę. Jei oro vežėjai nesilaikys šio sprendimo, skrydžių planai nebus derinami. Šis įsipareigojimas neskristi per Baltarusijos teritoriją paveiks iki 26 skrydžių reisų per dieną.

Ministras pabrėžė, kad kelionės Baltarusijos oro erdve kelia daug iššūkių dėl saugumo ir skrydžių saugos. Susisiekimo ministerija oficialiai kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO). Kreipimesi prašoma ICAO pradėti tyrimą dėl aviacijos incidento Baltarusijoje ir pripažinti šios šalies oro erdvę nesaugia. 

Lietuva kreipėsi ir į ES aviacijos saugos agentūrą (EASA). Ši agentūra rekomendavo Europos oro vežėjams laikytis atsargumo vykdant skrydžius Minsko skrydžių informacijos regione ar virš jo. Saugumo rekomendacijomis vadovaujasi vis daugiau Europos oro vežėjų. Apie skrydžių į Baltarusiją stabdymą jau paskelbė LOT, KLM, „Air France“, „Finnair“, „Austrian Airlines“, „Wizz Air“, „Air Baltic“ ir nukentėjusi „Ryanair“. Apie skrydžių ribojimus pranešė Ukrainos, Singapūro, Japonijos, JK oro bendrovės.

IATA reikalauja nuodugnaus tyrimo

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA)  pirmadienį išplatintame pranešime skelbia, kad organizacija griežtai smerkia bet kokį civilinės aviacijos trikdymą ir vertimą nutūpti, kuris nesuderinamas su tarptautinėmis teisės normomis. Pabrėžiama, kad nėra žinomos visos incidento aplinkybės ir būtinas išsamus atsakingų institucijų tyrimas.

Vėliau, kalbėdamas su naujienų agentūra „Bloomberg“, W. Walsh teigė, kad pandemijos kontekste dėl stipriai sumažėjusio skrydžių skaičiaus Baltarusijos oro erdvė nėra tokia svarbi, kaip gali atrodyti, tačiau įprastu metu tai svarbus oro koridorius skrendant iš Europos į Rusiją ir Aziją, tad oro kompanijoms aplenkti šią teritoriją avialinijoms gali būti keblu. „Aviakompanijos turi individualiai įvertinti saugumo rizikas ir nuspręsti, ar naudotis Baltarusijos oro erdve. Neabejoju, kad visos bendrovės padarys viską, kad užtikrintų įgulų ir keleivių saugumą“, – sako IATA gen. direktorius.

„Ryanair“ vadovas priverstinį nutupdymą vadina užgrobimu

Į itin nemalonią padėtį patekęs oro bendrovės „Ryanair“ vadovas Michael O’Leary tiki, kad lėktuve į Vilnių skrido ir slaptųjų Baltarusijos tarnybų agentai. Jo nuomone, priverstinio nutupdymo Minske tikslas buvo sulaikyti valdžiai nepalankų opozicijos žurnalistą su drauge. 

Baltarusija apkaltino vakarus

Gegužės 25 d. Baltarusijos valstybinė oro navigacijos įmonė „Belaeronavigatsia“ pranešė, kad Baltarusijos oro erdvėje kol kas yra stabilus skrydžių skaičius, tačiau yra atskirų atsisakymų kirsti šalies oro erdvę. Ir nors įmonės pranešime sakoma, kad tai kol kas nesudaro didelių pokyčių, nėra aišku, kaip klostysis skrydžių skaičius artimiausiu metu. Balandį Baltarusijos oro erdvėje buvo 437 skrydžiai per parą, iš 400 skrydžių tris ketvirtadalius sudaro praskrendantys lėktuvai. Vis tik, jeigu oro bendrovės nutrauks ar sumažins skrydžių skaičių virš Baltarusijos oro erdvės ir skrydžius į šią šalį bei jų lėktuvai dėl draudimų negalės pasiekti ES šalių, Baltarusija patirs nemenką ekonominį sprigtą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija kaltina vakarų šalis, esą jos pačios elgiasi provokatyviai „Ryanair“ incidento fone, ir nė viena šalis nepaprašė skrydžių vadovų ir lėktuvo įgulos pokalbių įrašo, o pirma pasmerkė Baltarusijos veiksmus.

Tuo tarpu, kai Europos ir kitos šalys, reaguodamos į sekmadienio incidentą, atsisako skrydžių Baltarusijos oro erdvėje, Rusija pareiškė, kad ji neįves jokių ribojimų.

Įdomus faktas - iki gegužės 23 dienos Rusijos oro bendrovė „Utair“ maršrutą Maskva-Kaliningradas rinkdavosi per Baltarusijos teritoriją, o po incidento ėmė skraidyti per Latviją ir Estiją, nors atgal skrenda per Baltarusijos oro erdvę. Kompanijos atstovai teigia, kad taip elgiasi kuro taupymo sumetimais.

Baltarusija pažeidė tarptautinius susitarimus

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ICAO reiškia gilų susirūpinimą dėl incidento ir pabrėžia, kad tokie Baltarusijos veiksmai galimai pažeidžia Čikagos konvenciją – po Antrojo pasaulinio karo priimtą tarptautinį susitarimą. Šią konvenciją ratifikavo visos šalys, tarp jų ir Baltarusija. Dokumente užfiksuotas draudimas naudoti karines priemones prieš keleivinius lėktuvus. Karinės jėgos panaudojimas leidžiamas tik savigynai ar lėktuvui kertant oro erdvę be leidimo, tačiau šis atvejis nebuvo vienas iš jų. Konvencija draudžia užgrobti orlaivį arba sąmoningai teikti klaidinančią informaciją, kuri kelia grėsmę orlaivio saugai.

ICAO rengia neeilinį diplomatų susitikimą gegužės 27 dieną, kuriame bus aptartas incidentas.