„Boeing B-52 Stratofortress“ – amerikietiškas reaktyvinis ilgo nuotolio strateginis bombonešis, gamintas nuo 1952 iki 1962 metų. „Boeing“ iš viso pagamino 744 tokius lėktuvus. Tai yra išties įspūdingas orlaivis su aštuoniais turboventiliatoriniais varikliais, bet jam jau laikas į užtarnautą poilsį, tiesa? Pasirodo, ne – JAV Karinės oro pajėgos planuoja naudoti B-52 bombonešius mažiausiai iki 2050-ųjų, kuomet jauniausias grupės lėktuvas jau bus 88-erių.

Tai yra faktas, kuriuo išties sunku patikėti. B-52 yra ne tik senas dizainas, tai yra ir seni lėktuvai – paskutiniai buvo surinkti dar 1962-aisiais. Kitaip tariant, dauguma šio straipsnio skaitytojų gimė jau po „B-52 Stratofortress“ gamybos pabaigos. Svarbiausia tai, kad niekas anksčiau neplanavo, kad šis didžiulis ginklas bus naudojamas tokį ilgą laiką. Jei būtų planavę, tai ir gamybos būtų taip anksti nenutraukę ir eksperimentinių bombonešių  Mažiausiai iki 2050-ųjų – ar galite tuo patikėti?

Kaip atsirado „Boeing B-52 Stratofortress“?

Antrasis pasaulinis karas galutinai įrodė, kad ilgo nuotolio strateginiai bombonešiai ateities karuose bus nepaprastai reikalingi. Prasidėjo Šaltasis karas, pažymėtas bauginančiu branduolinio ginklo vystymu. Išryškėjo priešiškos pusės ir pasaulis, regis, buvo padalintas perpus. Tik kaip nuskristi iki svarbiausių tos anos pusės taškų, kurie yra taip toli? Šį galvosūkį Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos 1946 metais patikėjo „Boeing“ kompanijai, kuri šią teisę užsitarnavo ne tik laimėdama vykdytą konkursą, bet ir kurdama legendinius Antrojo pasaulinio karo bombonešius.

Tiesa, tobulėjant technologijoms reikalavimai naujam bombonešiui tik griežtėjo. Iš pradžių „Boeing“ siūlė pakankamai paprastos konstrukcijos orlaivį su tiesiais sparnais ir šešiais turbopropeleriniais varikliais. Šis lėktuvas karinių pajėgų nežavėjo jau vien dėl to, kad jo savybės nedaug lenkė tuo metu naudotą „Convair B-36“. Buvo baiminamasi, kad pasirodęs naujasis bombonešis labai greitai pasens teks ir vėl kurti naują orlaivį.

1963 metais „Boeing“ pristatė paskutinius keturiolika B-52H bombonešių ir orlaivio gamyba buvo nutraukta. Iš viso buvo pagaminti 742 šio tipo lėktuvai. Ir jie buvo nepaprastai patikimi. Tiksliau, ne buvo, o yra – 76 „Stratofortress“ vis dar tebėra JAV Karinių oro pajėgų sudėtyje.

Kad geriau suvoktumėte šio pasiekimo rimtumą, prisiminkite, kad 1986 metais tarnybą pradėjo viršgarsinis „Rockwell B-1 Lancer“, 1997-iais – radarams praktiškai nematomas „Northrop Grumman B-2 Spirit“. Per tuos metus aviacija pažengė toli į priekį ir galimybių pakeisti senuką B-52 tikrai buvo. Tačiau jis skraido iki šiol ir skraidys mažiausiai iki 2050-ųjų.

Koks yra „Boeing B-52 Stratofortress“?

Šiuo metu JAV Karinės oro pajėgos savo bazėse tebelaiko 76 B-52 bombonešius – 56 yra aktyviai naudojami, o 18 yra laikomi rezerve. Tai – moderniausios H versijos lėktuvai, turintys po aštuonis „Pratt & Whitney TF33-P-3/103“ turboventiliatorinius variklius.

B-52H ilgis – 48,5 m, o sparnų ilgis – 56,4 m. Tuščio lėktuvo svoris – 83,3 tonos, o pakilti jis gali ir sverdamas 220 tonų. B-52H bakuose telpa net 181610 litrų degalų. Nors JAV Karinės oro pajėgos nebėra patenkintos TF33 variklio degalų sąnaudomis, B-52H vis dar gali gali įveikti 7210 km atstumą. Maksimalus lėktuvo greitis - 1,047 km/val., kreiserinis - 844 km/val. „Boeing B-52 Stratofortress“ įgulą šiais laikais sudaro penki žmonės: du pilotai, navigatorius, elektroninės karybos ir ginklų sistemos specialistai. Iki 1991 metų dar vienas įgulos narys buvo reikalingas valdyti uodegoje sumontuotai automatinei 20 mm patrankai, bet vėliau šis ginklas buvo pašalintas.

Modernizuotas B-52 tarnaus mažiausiai iki 2050-ųjų

„Boeing B-52 Stratofortress“ pasirodė toks patikimas ir nesenstantis, kad oro pajėgos nori naudoti šį bombonešį dar bent porą dešimtmečių. Šis sprendimas, žinoma, yra susijęs ir su pinigais. Visiškai naujas bombonešis pareikalautų milžiniškų investicijų ir net neaišku, būtų žymiai geresnis už patikimąjį B-52H. Tiesa yra ta, kad daugelis šio legendinio bombonešio savybių iki šiol tenkina JAV karinių oro pajėgų poreikius. Aišku, per tiek metų atsirado patobulinimų reikalaujančių vietų.

Modernizacijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ginkluotės valdymui. Bombų skyriai gaus modernius rotacinius bombų paleidimo įrenginius, kurie leis vienu metu paleisti daugiau išmaniųjų užtaisų. Taip pat bus įdiegta moderni komunikacijos ir misijų valdymo įranga. Senieji kompiuteriai ir elektronika bus pakeisti moderniais įrenginiais su šiuolaikiniais ekranais ir labiau nuo trikdžių apsaugotais ryšiais.
 

Žinoma, tuo nebus apsiribota. Jau seniai aišku, kad JAV Karinės oro pajėgos nėra patenkintos senu TF33 varikliu. Kadaise jis buvo laikomas labai pažangiu, tačiau dabar jis efektyvumu ir degalų sąnaudomis stipriai nusileidžia modernioms jėgainėms. Tačiau kuo pakeisti šiuos variklius?

Iš pradžių buvo svarstoma aštuonis TF33 pakeisti keturiais didesniais varikliais, tačiau tai būtų pareikalavę per daug didelių konstrukcijos modifikacijų. Taigi, pirmenybė teikiama aštuoniems to paties dydžio varikliams. Greičiausiai bus  pasirinktas „Rolls-Royce F130“ - BR725 variklio, naudojamo „Gulfstream G650“, versija.

B-52 taip pat gaus naujus radarus ir avionikos įrangą. Taigi, seni drabužiai slėps naują širdį, kuri leis legendiniam bombonešiui tarnauti iki šio amžiaus vidurio, o galbūt ir ilgiau. Tikėtina, kad po modernizacijos bombonešis pakeis pavadinimą –B-52H virs B-52J versija.

Technologijų vystymui numatyta skirti 2,1 milijardą dolerių, dar 1,3 milijardų prireiks jų įdiegimui į lėktuvus. Daug? Žinoma, bet visiškai naujo bombonešio kūrimas būtų nepalyginamai brangesnis ir niekas negali pasakyti, ar galutinis gaminys būtų pranašesnis. Ir tai dar kartą įrodo, kad geri daiktai nesensta – Šaltojo karo pradžioje gimęs „Boeing B-52 Stratofortress“ misijas greičiausiai vykdys ir antrojoje 21 amžiaus pusėje, kuomet jauniausiam grupės orlaiviui jau bus 88 metai.