Seniausiojo paieškų problema

Iš tikrųjų, surasti seniausią pasaulio karinį lėktuvą nėra taip jau lengva. Dažniausiai itin seni kariniai orlaiviai patenka į muziejus ar aktyvias kolekcijas. Kartais tie muziejai priklauso pačioms oro pajėgoms, tačiau tų orlaivių aktyviais laikyti negalime, net jei jie ir pakyla įvairių švenčių metu.

Kai kurios oro pajėgos turi dideles lėktuvų saugojimo bazes, kuriose ilsisi nemažai senų lėktuvų. Tai - atsargos, kurios gali praversti netikėto konflikto atveju ar prireikus kompensuoti prarastus orlaivius. Neseniai rašėme apie JAV Karinių oro pajėgų sprendimą į aktyvią tarnybą sugrąžinti 11 metų neskraidžiusį B-52H. Toje orlaivių saugojimo bazėje Arizonoje yra labai daug senų orlaivių, tačiau ir jie nėra naudojami aktyviai.

Galiausiai, duomenys ne visada yra lengvai prieinami, todėl lengviau surasti seniausią tebenaudojamą lėktuvo modelį, o ne individualų seniausią orlaivį. Ir, žinoma, reikia susitaikyti su faktu, kad senasis lėktuvas bus kardinaliai atnaujintas.

Seniausias tebenaudojamas karinis lėktuvas - transportinis C-47

Transportiniai lėktuvai vykdo palyginti paprastas užduotis. Jiems nereikia ore galinėtis su naikintuvais, vengti priešlėktuvinės priešo ginkluotės ar vykdyti ypatingai slaptas misijas. Na, bent jau ne visiems. Todėl manoma, kad seniausias tebenaudojamas karinis lėktuvas yra „Douglas C-47“ (britai šiuos lėktuvus žymėjo „Skytrain“, o australai - „Dakota“), naudojamas Kolumbijos, Salvadoro, Pietų Afrikos Respublikos ir tikriausiai dar ne vienos šalies karinėse oro pajėgose.

„Douglas C-47“ techninės charakteristikos:

Lėktuvo ilgis: 19,43 m.
Sparnų ilgis: 29,11 m.
Įgula: pirmasis ir antrasis pilotai, navigatorius ir radijo operatorius.
Talpa: 28 kariai.
Varikliai: du žvaigždiniai „Pratt & Whitney R-1830-90C Twin Wasp“, išvysto po 1200 ag (900 kW).
Maksimalus greitis: 360 km/val.
Maksimalus skrydžio aukštis: 8000 m.

Šis transportinis lėktuvas Antrojo pasaulinio karo metu buvo naudojamas itin intensyviai. Jis sudalyvavo ir Ramiojo vandenyno, ir Europos mūšiuose. C-47 buvo naudojamas ir desantininkų operacijose, tačiau kur kas dažniau sėkmingai gabeno įvairius krovinius ir karius - lėktuve tilpo 28 keleiviai.

C-47 tarnyba, kaip jau supratote, nesibaigė su Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Orlaiviai toliau buvo naudojami JAV ir Jungtinės Karalystės karinėse oro pajėgose. Dalis lėktuvų pertekliaus buvo panaikinta perduodant orlaivius kitoms valstybėms - C-47 pateko į Indijos, Pakistano, Pietų Afrikos Respublikos ir ne vienos kitos valstybės karinių oro pajėgų sudėtį. Tiesa, nemažai perteklinių C-47 lėktuvų buvo parduoti privačioms bendrovėms, kurios šiuos krovininius lėktuvus taip pat naudojo itin ilgai. Štai „Buffalo Airways“ DC-3 konfigūracijos krovininius lėktuvus naudoja iki šiol, nors jie buvo pagaminti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

„Douglas C-47“ ilgaamžiškumo paslaptis

C-47 iki šiol yra naudojamas Kolumbijos, Pietų Afrikos Respublikos, Salvadoro ir, tikriausiai, dar kelių šalių karinėse oro pajėgose. Per tuos 74 metus nuo C-47 gamybos pabaigos, pasaulyje tikrai pasirodė geresnių lėktuvų, tai kodėl vis dar naudojami šie?

DC-3 ar C-47 yra labai seni lėktuvai, tačiau tai nereiškia, kad iki šiol naudojamos Antrojo pasaulinio karo laikų technologijos - dabar naudojami modeliai yra atnaujinti. Jie turi modernius (ar bent jau modernesnius) avionikos prietaisus, nebeturi to stiklinio kupolo, kadaise sumontuoto navigacijai pagal žvaigždes, naudojamos efektyvesnės krovinių organizavimo sistemos. Tačiau tai vis tiek yra senas lėktuvas - jau vien pažvelgus į C-47 aišku, kad tai - ne šios eros orlaivis.

1990 metais „Oshkosh“ kompanija pristatė „Basler BT-67“ lėktuvą, sukurtą DC-3 (arba C-47) pagrindu. Šie lėktuvai turi naujus turbopropelerinius „Pratt & Whitney Canada PT6A-67R“ variklius, penkių menčių propelerius, šiek tiek ilgesnį fiuzeliažą, modifikuotus sparnus ir modernią elektroniką. Būtent BT-67 lėktuvus ir naudoja Salvadoras ir Kolumbija. Pastarosios šalies BT-67 netgi yra ginkluoti kulkosvaidžiais. Nors BT-67 buvo gaminami senų lėktuvų pagrindu, pagrindiniai šių orlaivių mazgai net nėra tokie seni. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublikos lėktuvai vis dar žymimi DC-3 arba C-47TP vardu, tačiau taip pat turi naujus „Pratt & Whitney“ variklius.

„Basler BT-67“ techninės charakteristikos:

Lėktuvo ilgis: 20,65 m.
Sparnų ilgis: 28,95 m.
Įgula: pirmasis ir antrasis pilotai.
Talpa: 38 kariai.
Varikliai: du turbopropeleriniai „Pratt & Whitney Canada PT6A-67R“, išvysto po 955 kW.
Maksimalus greitis: 528 km/val.
Maksimalus skrydžio aukštis: 7600 m.

Taigi, C-47 greičiausiai pelnytai yra laikomas ilgiausiai tarnaujančiu kariniu lėktuvu pasaulyje, tačiau tai nebėra tie patys Antrojo pasaulinio karo laikų lėktuvai. Patikima, priežiūrą palengvinanti konstrukcija ir modernūs komponentai leido orlaiviui ilgą laiką išlikti aktyviam, o modifikacijos atvedė šį lėktuvą į 21 amžių.