Vilniečio susidomėjimas skraidančiais mechanizmais gimė dar vaikystėje, kai būdamas vos ketverių pradėjo konstruoti lėktuvėlių modelius. Nuo to laiko noras savo idėjas paversti realybe tik augo. Didžiojoje Britanijoje ir JAV studijas baigęs Linas Lankasterio universitete apsigynė inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, bet įgyvendinti savo svajonių grįžo į Lietuvą. Šiuo metu jis vadovauja paties įkurtai mokslo inovacijų įmonei „IT logika“, kuri vysto taikomąsias dronų technologijas. Konkrečiau – kuria dronų sistemas, kurios veiks beveik savarankiškai, be nuolatinės žmonių-pilotų priežiūros, ir taip iš esmės pakeis kasdieninį miestų valdymą.

„Siekiame ištobulinti ir rinkai pasiūlyti automatizuotas dronų bazines stotis. Ką tai reiškia? Dabar dronų veikimą suprantame kaip procesą, kai pilotas laiko pultą rankoje, o jo valdomas dronas skrenda kažkur priešais jį. Mūsų tikslas – įdiegti droną į jo stotį – „garažą“, kuriame palaikoma tinkama temperatūra, užtikrinama apsauga nuo lietaus bei sniego ir pakraunamos baterijos, todėl automatizuoti dronai gali atlikti jiems priskirtas funkcijas savarankiškai“, – pasakoja pašnekovas.

Šios stotys veikia per atstumą ir yra išdėliotos mieste ant pastatų stogų. Gavęs naują užduotį dronas palieka savo stotį, surenka reikalingą informaciją, o jam grįžus visi duomenys sukeliami į serverius ir analizuojami. Lino įsitikinimu, tokiu būdu gautos įžvalgos turi potencialo iš pagrindų pakeisti miestų valdymą: paversti jį kur kas efektyvesniu, padėti institucijoms bei tarnyboms priimti tikslesnius, greitesnius sprendimus.

Kad tokie autonominiai dronai veiktų saugiai, būtinas ypač spartus ir stabilus interneto ryšys, todėl tam pasitelkiamas naujos kartos 5G internetas: „Anksčiau dronai buvo valdomi 4G ryšiu, todėl atsirasdavo 0,5–1 sekundės uždelsimas. Perėjus į 5G ryšį dronus galima saugiau skraidinti ir lengviau valdyti, kadangi turime      beveik realaus laiko vaizdą. Dėl to ateityje dronai galės būti taikomi net gelbėjant žmonių gyvybes, pavyzdžiui, gaisro atveju ugniagesiams dronų transliuojama informacija leis tiksliai nustatyti, kur yra ugnies židinys, nes dėl dūmų ir prasto matomumo tai padaryti dažnai yra sudėtinga. Taip pat įvykus eismo įvykiams dronai gali tiksliai nufilmuoti ir nufotografuoti įvykio vietą centimetrų tikslumu“, – vardija L. Gelažanskas.

Lino įmonės vykdoma veikla – platesnio inovacijų skatinimo projekto „Sandbox“, investuojančio į 5G skaitmeninių technologijų vystymą Lietuvoje, dalis. Šis Susisiekimo ministerijos projektas finansuojamas iš visoje Europos Sąjungoje (ES) įgyvendinamos ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“, pagal kurią Lietuvai iš viso skirta beveik 3,85 mlrd. eurų.

L. Gelažansko vadovaujama komanda tikisi per dvejus metus ištestuoti ir išvystyti rinkai visiškai parengtus produktus, susijusius su autonominių dronų technologija. Per trumpą laiką jau pavyko pasiekti svarbų tikslą – pagaminti „DBOX 5G“ bazinę stotį, kuri šiuo metu jau testuojama. Ji siunčia valdymo ir vaizdo signalą nuo drono stotelės iki operatoriaus.

„Gautos papildomos investicijos suteikia mums galimybę eksperimentuoti bei greičiau rasti tinkamiausius sprendimus ir juos pritaikyti produkcijai, ypač, kai tai susiję su moksliniais tyrimais. Galime sau leisti bandyti tai, ko be papildomo finansavimo bandyti nerizikuotume, o dabar, turėdami papildomą palaikymą, greičiau judame pirmyn su dronų inovacijomis“, – akcentuoja dr. Linas Gelažanskas, pridurdamas, kad investicija leido pritraukti į projektą šviesiausius Lietuvos mokslininkus.

Šis L. Gelažansko ir „IT logika“ komandos įgyvendinamas 5G ryšio pritaikymo dronų stotyse projektas – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip investuojamos Europos Sąjungos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšos. Pagal šį ES planą Lietuvai iš viso numatyta 3,85 mlrd. eurų investicijų, kurios bus nukreiptos į projektus įvairiose srityse.

Viena jų – skaitmeninė transformacija, kurią įgyvendinus visoje ES bus prieinamas 5G ryšys, taps lengviau naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis ir kontroliuoti savo asmeninius duomenis. Taip pat tikimasi, kad dirbtinis intelektas padės valstybėms kovoti su klimato kaita, tobulinti sveikatos priežiūrą, transportą ir švietimą.

Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, tuo pačiu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.