Liepos 26 dieną „Sportinė aviacija ir Ko“ sukvietė seniai matytus draugus ir padovanojo visiems gražią šventę su aviaciniais pasirodymais ir fejerverkais. Danguje sukosi akrobatinio skraidymo ANBO grupė, sklandytuvas „miniLAK-FES“, aviamodelių sporto pasaulio čempionas Donatas Paužuolis, Arvydas Šabrinskas. Svečiai ir patys Nemuno kilpomis žavėjosi iš oro. 

Gamyklos gimimas – savotiškas stebuklas

Prieš 50 metų sklandytuvų gamyklos susikūrimas, anot aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos, buvo savotiškas to laikmečio stebuklas. Mintis sukurti stikloplastį sklandytuvą pagal technologijas, kurios Lietuvoje nebuvo žinomos, prilygo utopijai. Ji gimė aviatoriaus Vytauto Pakarsko galvoje. Subūręs grupelę bendraminčių, remiamas to meto SDAALR (Savanoriška draugija armijai aviacijai, laivynui remti) vado generolo Jono Žiburkaus, Prienuose įkūrė Eksperimentines sportinės aviacijos dirbtuves. 

Kai tapome laisvi, atsivėrė pasaulinė rinka, bet į ją reikėjo įeiti. Tuo metu sklandytuvus gamino ir kitos šalys. Nepralenkiama buvo Vokietija, kurios aerodinamikai kūrė profilius, tobulino technologijas. Neatlaikę konkurencijos sklandytuvų gamybos atsisakė JAV, Prancūzija, Čekoslovakija, Suomija. Iškilo klausimas ir mums „būti ar nebūti“. Nusprendėme gaminti. Buvo sunku, „skandino“ skolos, keitėsi vadovai, praradome daug žmonių.

„Sklandytuvų gamintojų elito garbei reikia pasakyti, kad virš materialių dalykų buvo stipri dvasia. Lietuva nuo seno garsėjo kaip aviatorių šalis, gaminome ne tik sklandytuvus, bet ir lėktuvus, po pasaulį skraidėme ir savais lėktuvais. Nepalūžome. Aerodinamikui Eduardui Lasaukui pradėjus kurti naujus profilius pajudėjome pirmyn. Po paskutinio bankroto gamyklos „kryžių“ nešti ir vadovauti ryžosi Vytautas Mačiulis. Gamyklos valdyba atrado naujų sprendimų, sklandytuvuose pradėta naudoti elektrinius variklius. Tai buvo naujiena pasaulinėje rinkoje“, – trumpai su gamyklos istorija supažindino G. Ramoška, linkėdamas sėkmės ir toliau mūsų  šalį garsinti lietuviškais sparnais.

Apie dabartį ir svajones

Dešimtus metus UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ vadovaujantis V. Mačiulis šventinę kalbą pradėjo nuo padėkos žodžių visiems atvykusiems pažymėti gražaus jubiliejaus.

„Įdėjus variklį, kuris suka specialų propelerį suskleidžiamomis mentėmis, įmontuotą sklandytuvo priekyje, vokiečiai išdidžiai pareiškė, kad tokių sklandytuvų negamins, nes jis didina pasipriešinimą. Kai sertifikavome, po setynerių metų vokiečiai jau patys pradėjo taip skraidyti. Propelerio sertifikavimo bandymo rezultatus nusipirko iš mūsų. Pradžioje variklį, įgalinantį sklandytuvui autonomiškai pakilti, įmontavome į 13,5 metrų klasės sklandytuvą, dabar jau kylame ir 18 metrų klasės sklandytuvu. Populiariausias yra „miniLAK-FES“. Juo skraidę pilotai jau du kartus tapo pasaulio visečempionais, o 2017 metais užėmė antrą, trečią, ketvirtą ir penktą vietas. Pastaruoju metu mūsų „miniLAK-FES“ yra populiariausias sklandytuvas pasaulyje, užsakymų turime pusantrų metų į priekį“, – džiaugėsi V. Mačiulis.

18 metrų klasės sklandytuvui „LAK-17B-FES“ padarius pakankamai aukštą ratuką galima kilti ne tik nuo asfalto, bet ir nuo žolės tako. Šis baltasparnis bus sertifikuotas pabaigus „miniLAK-FES“ sertifikavimo darbus. Svajojama apie sklandytuvą, kuris būtų valdomas elektros variklių pagalba. Tuomet būtų galima atsisakyti sudėtingos traukių sistemos sparne ir, didinant užsparnių bei eleronų atsilenkimus, keisti sparno aerodinaminį profilį skrydžio metu. Šiais klausimais užsiima vienas geriausių Europoje aerodinamikas E. Lasauskas. 

Veteranams – pagarba ir dovanos

Šventėje plojimais buvo pagerbti ir apdovanoti gamyklos veteranai: Algirdas Jonyka, Klemas Juočas, Viktoras Zemledelcevas, Dalutė Juočienė, Vytautas Vilkas, Antanas Krutulis, Janina Savickienė, Sigitas Bobikas, Gedukas Bruzga, Rimvydas Kuzmauskas, Antanas Martusevičius, Jonas Ruseckas, Virginijus Petrušauskas, Jonas Savickas.

„Tai mūsų gamyklos entuziastai. Su jais visada galima rasti bendrą kalbą, padaryti kai ką ypatingo. Linkiu, sveikatos, laimės ir kad su jaunimu pasidalintute ne tik darbo įgūdžiais, bet ir ištverme“, –veteranams linkėjo direktorius.

Sveikinimai ir linkėjimai

Sklandytuvų gamyklos atsiradimą Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pavadino išskirtiniu įvykiu Prienų rajone. 

Lietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas Vytautas Sabeckis prisiminė, kaip1969 metais kartu su kitais jaunaisiais sklandytojais dalyvavo talkoje – valė senosios pieninės patalpas, kurioje kūrėsi sklandytuvų gamykla.

„Sklandymas –tai žmonės, kurie nori skraidyti. Be jų nebūtų šios gamyklos. Vieni kitus palaikome, mylime, sveikiname ir linkime, kad sparnai nelūžtų. Stiprybės ir kantrybės!“ – linkėjo V. Sabeckis.

Po  šių  žodžių V. Mačiulis išreiškė viltį, kad ir Lietuvos sklandymo rinktinė skraidys lietuviškais sklandytuvais. Pastaraisiais metais ji mieliau renkasi vakarietiškus.

„Nebūtina gaminti „Boeing“, „Airbus“, kad galėtume didžiuotis savo darbu. Šia gamykla gali didžiuoti visa Lietuva. Čia gaminama aukščiausius standartus atitinkanti technika. Ši gamykla yra socialiai atsakinga, atveria galimybes ir tiems, kuriems reikalinga specialiai pritaikyti darbo vietas.  Kūrybinės veiklos, sveikatos ateities darbuose“, – reikšdamas padėką V. Mačiuliui linkėjo Lietuvos užimtumo tarnybos Kauno aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

Įdomioji statistika

Gamyklos įkūrimo data laikoma 1969 m. balandžio 19 d., kai Prienų senojoje pieninėje įkurtos Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės (ESAD). 1971 m. jos įregistruotos kaip Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pavadinimas keitėsi penkis kartus. Pradžioje buvo VĮ „Sportinė aviacija“, po kelerių metų – Kauno aviacijos gamykla, vėliau – AB „Sportinė aviacija“, UAB „Sportinė aviacija“  ir nuo 2009 m. – UAB „Sportinė aviacija ir Ko“. 

Per pusę amžiaus sukurta 20 lietuviškų aviacinių konstrukcijų (LAK).  Pirmasis buvo Balio Karvelio sukonstruotas sklandytuvas „BK-7 Lietuva“. Gamykloje gimė ir lėktuvų „ANT-1“, „ANT-25“, „PO-2“ maketai kino filmams, iš dviejų sklandytuvo „Blanik“ liemenų buvo sukurta originali skraidanti kaboratorija, daug įdomių neskraidančių konstrukcijų. Pavyzdžiui, DNR spiralė Lietuvos paviljonui EXPO-2005 Japonijoje, velomobilis, mentys vėjo jėgainei, ruporas, daugkartinio erdvėlaivio „Buran“ akustiniams bandymams ir kt. 

Rekordai ir vardai

Nemažai užregistruota pasaulio rekordų. Štai čekė Hana Zejdova sklandytuvu „LAK-12“ Australijoje pagerino net septynis pasaulio moterų rekordus. Praėjusiais metais rekordus gerino ir pranzūzė Ghislane Fakon. Ji skrido sklandytuvu „miniLAK“.

Nepamirštami aviatorių vardai – gamykloje dirbo, kūrė Balys Karvelis, Bronius Oškinis, Antanas Paknys su sūnumi Leopoldu, Vytautas Pakarskas, Aleksandra Jonušas, Vladas Kensgaila, Pranas Šnioka, Vytautas Šliumba, Jonas Juknius, Gintas Nekrašius, Eduardas Lasauskas, Kęstutis Leonavičius, Bronius  Merkys ir daugelis kitų. 

Apie 1988 m. gamykloje dirbo beveik  600 darbuotojų. Pastaruoju metu – 50.